Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) kovo 31-ąją, penktadienį, 17.30 val. bus atidaroma projekto „What Matter_s 2.0“ (Švedija) tarpdisciplininė paroda „Reikšminga medžiaga“.

2019 m. grupė dizainerių susivienijo su šešiomis didelėmis Pietų Švedijos gamybos įmonėmis projektui „What Matter_s 2.0“ siekdami pramonines atliekas panaudoti naujų tvarių medžiagų kūrimui ir pritaikymui. Pasitelkus „dizaino mąstymo“ metodą bei tam tikrą „medžiagų apykaitos procesų“ formą, pramoninėms atliekoms suteikiamas žaliavos statusas ir vertė. Parodos metu demonstruojami šio bendradarbiavimo sukurti konceptai bei tyrinėjami galimi panaudojimo būdai. Joje taip pat pateikiama įžvalgų į tam tikrus atliekų tvarkymo iššūkius, su kuriais susiduria gamintojai.

„What Matter_s 2.0“ – tai netiesioginis projekto „What Matter_s“ tęsinys, kuriame Malmės formos / dizaino centras, SPOK platforma bei Meno ir mokslo iniciatyvos grupė dizaineriams suteikė galimybę bendradarbiauti su pažangiausiais Pietų Švedijos medžiagų tyrimų specialistais. Šio bendradarbiavimo rezultatai buvo pristatyti 2018 m. Eindhovene Olandijos dizaino savaitės metu vykusioje jungtinėje parodoje bei išplėstinėje parodoje Malmės formos / dizaino centre.

Projekto įgyvendinimo metu pramonės dizaineris Carl Ludvig Svensson, bendradarbiaudamas su medžio apdirbimo įmone „Vida“, tyrė galimybes sukurti įmonės gamybos atliekų – pjuvenų ir aušinimo vandens – perdirbimo sistemą. Pradiniu testų ir tyrimų tašku tapo grybienos naudojimas, turint tikslą sukurti aplinką, kurioje šie organizmai galėtų klestėti. Tokiu būdu projektas tapo vaizdiniu pasakojimu, kuriame ne tik apibūdinama, ką galima veikti su šiais organizmais, bet ir pateikiama užuominų, ką turime daryti, norėdami išnaudoti jų potencialą.

Pramonės dizaineriai Stina Henriksson ir Ebba Lindgren analizavo sidro gamyklos „Kiviks Musteri“ pramoninių atliekų – obuolių išspaudų ir dumblo iš perdirbimo įrenginių – panaudojimo galimybes. Dizaineriai išsikėlė tikslą iš biomasės išgauti polimerus – kitaip tariant, dumblo plastiką, ir panaudoti jį irių pakuočių gamybai. Projekto metu iš bioplastiko sukurtus gėlių vazonus galima naudoti daug kartų, o po to – kompostuoti.

Pramonės ir baldų dizainerė Kajsa Willner bendradarbiavo su popieriaus gamykla „Stora Enso“. Projekto metu buvo ieškoma būdų panaudoti lakiuosius pelenus, susidarančius sudeginus gamybines atliekas. Išsikeltas tikslas – iš pelenų išgauti atsparų vandeniui, liejant neskylantį ir laisvai tekantį junginį, turintį į cementą panašių savybių. Sukurta vandeniui atspari medžiaga geopolimeras gali būti naudojamas kurti naujoms medžiagoms, kurios galėtų pakeisti, pavyzdžiui, plastiką, betoną ar cementą.

Dizaineriai Axel Landström, Victor Isaksson Pirtti („Lab La Bla“) ir Bonnie Hvillum („Natural Material Studio“), bendradarbiaudami su virtuvės baldų gamintojais „Ballingslöv“, projekto metu išsikėlė tikslą paversti nereikalinga į reikalinga bei atskleisti kasdieninių medžiagų grožį. Dizaineriai iš gamybos proceso metu likusių medžio dulkių ir faneros plokščių kūrė objektus. Fanera buvo nusmėliuota siekiant išryškinti natūralią medžio faktūrą, nudažyta ir lazeriu supjaustyta į lakštus, nulakuota ir sudėta tam tikra tvarka. Pelenai ir medžio drožlės buvo paverstos į biokompozitus, kuriuos galima panaudoti virtuvės įrengimui, pavyzdžiui, stalviršiams ar kitoms konstrukcinėms detalėms.

Baldų dizainerė Louise Hederström kartu su betoninių elementų gamintoja „Finja Prefab“ ieškojo būdų, kaip panaudoti po pamatų liejimo likusias betono atliekas. Rezultatas – Söderåsen uolų įkvėpta betoninė eismo užtvara su suoliuku. Projekto metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gamybos etapo paruošimui. Įgyvendinus projektą gaminami objektai, padedantys pagerinti saugumą bei kurti miesto erdves.

Grafikos ir gamybos dizaineriai Emelie Lidström ir Matthew Bolger („M&E Studio“) bendradarbiavo su pramonės įmonėms skirtų keltuvų gamykla „Movomech“. Įgyvendinant projektą iš aliuminio profilių likučiai buvo supjaustyti į plonus gabalėlius taip atskleidžiant pjūvio raštą. Juos sujungus su medžio atliekomis, šiems gabalėliams buvo suteiktas naujas – baldų – kontekstas. Iš miltelinio dažymo atliekų eksperimentuojant buvo gauta paviršinė medžiaga, kuri savo išvaizda primena akmenį ir gali būti naudojama stalviršiams. Dėl spalvų mišinio kiekviena plokštė yra unikali.