Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl vartotojo teisių gynimo ir pripažino, kad vartotojos reikalavimai paminklus gaminančiam verslininkui yra pagrįsti.
Apygardos teismas įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos pakeisti įrengtą suklijuotą paminklo paaukštinimą į vientisą Karelijos („karelo“) akmens paaukštinimą ir pakeisti bortelius, pagaminus juos iš to paties naujo akmens.
Moteris prašė teismo įpareigoti paminklus kaldinantį verslininką atlyginti turtinę žalą natūra, t. y. pakeisti esamą klijuotą paminklo paaukštinimą į vientisą Karelijos („karelo“) akmens padą, pakeisti bortelius (apvadus) į pagamintus iš to paties naujo akmens bei įpareigoti atsakovą atlyginti 2760 eurų neturtinę žalą.
Ji kreipėsi dėl mamos kapavietės sutvarkymo už 3400 eurų ir pageidavo, kad paminklo padas būtų pagamintas iš vientiso akmens, tačiau po darbų atlikimo paaiškėjo, kad jis padarytas iš suklijuotų medžiagų. Užsakymo sutartyje buvo nupieštas vientisas paminklo pado akmuo, nepateikta jokios informacijos apie akmens klijavimą, dalis ar kitus defektus.
Atlikus darbus, atidžiau apžiūrėjusi kapavietę, ieškovė pastebėjo, kad atsakovas savo nuožiūra, nesuderinęs vietoj sutartimi užsakyto aukščio paaukštinimo, kainavusio 900 Eur, įrengė suklijuotą iš 4 ilgų siaurų akmens plokščių likučių padą, be to, borteliai taip pat įrengti nekokybiškai. Prieš kreipdamasi į teismą ieškovė kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau ši jos reikalavimus tenkino iš dalies, įpareigojusi atsakovą tik užtaisyti apvadų tarpus.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo atlikti darbai (gaminiai) neatitinka įprastai reikalaujamų tokių gaminių savybių ir dėl to negali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesąžiningai nuslėpęs informaciją apie užsakymo gamybos būdą ir medžiagas. Su tokiu teismo sprendimu ieškovė nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui.
„Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimai iš dalies pagrįsti, ir apylinkės teismo sprendimą panaikino. Teismo nutartyje nurodyta, kad įstatyme yra įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai: prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui. Kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tinkamo informavimo pareigos įvykdymo įvertino kaip nepagrįstą, nes šalių sudarytoje sutartyje nebuvo konkrečiai aptartas paminklo paaukštinimo gamybos būdas, t. y. jis bus pagamintas iš vientiso ar iš suklijuoto akmens. Paaukštinimas sutartyje nubraižytas kaip vientisas, jokie sujungimai brėžinyje nepavaizduoti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negamina paaukštinimų iš vientiso akmens, be to, ieškovė faktiškai iš karto po darbų priėmimo laikėsi pozicijos, jog pagamintas ne toks paaukštinimas, dėl kokio buvo susitarta. Tokioje situacijoje vidutiniam protingam ir atidžiam vartotojui objektyviai negalėjo būti suprantama aplinkybė, jog gaminys bus pagamintas ne iš vientiso, bet iš klijuoto akmens. Dėl to konstatuota, jog atsakovas, neatskleidęs ieškovei informacijos apie paaukštinimo pagaminimo būdą, kad ji šioje konkrečioje situacijoje būtų neabejotinai suprantama vartotojai, netinkamai įvykdė informavimo pareigą, o atlikto darbo savybės neatitinka tokių, kokius vartotoja turėjo omenyje, pateikdama užsakymą, tiek dėl paaukštinimo matmenų, tiek dėl gamybos būdo”, – rašoma teismo pranešime.
Jame taip pat teigiam, jog kolegija, tenkinusi reikalavimą dėl bortelių pakeitimo naujais, nurodė, kad, pagal byloje esančius įrodymus, borteliai turėjo būti pagaminti iš Karelijos („karelo“) akmens, jie su paaukštinimu turėjo sudaryti vientisą, savo estetinėmis ir vizualinėmis savybėmis (spalva, akmeniu, iš kurio pagaminti) derantį gaminį, įrėminantį kapą, todėl, pakeitus paaukštinimą ir pagaminus jį iš kito akmens, buvo būtina užtikrinti viso gaminio medžiagos vientisumą.
Kartu teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2760 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nepateikė tokią žalą pagrindžiančių įrodymų, be to, įpareigojimas pašalinti gaminio trūkumus laikytinas pakankama satisfakcija ieškovei.
Apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kam reikia žmogui ,kuris gamina paminklus smegenis skalaut.Už tokia kaina žmogus ir pagamino ,tai kaip moteriškē norējo.Jei būtu brangiau mokējusī ,tai ir būtu aukštesnius bortelius padare ir vientisa pada.Akmuo turi taip pat savo kaina ,nereikia norēt ,kad paminklus darantis žmogus ,už dyka jai darytu.Kaip sutarē,kiek sumokējo,taip ir pagamino.Gal moteriškē neturi ka veikt,panoro prasiblaškyt ,vaikščiodama po valdiškas įstaigas,visiškas nupušimas.