Daugiau nei prieš penkerius metus archeologinius tyrimus išsinuomotuose Klaipėdos senamiesčio sklypuose Tomo gatvėje pradėjusi ir net jų nebaigusi bendrovė „Eko žaliavos” nuomos mokesčius ir už šią, ir už kitą senamiesčio žemę moka tik teismams priėmus atitinkamus sprendimus.  

Tam tikras įžvalgas apie įmonę tikriausiai leidžia daryti ir faktas, jog pernai ji jau nesivargino pateikti netgi privalomų ataskaitų Registrų centrui.  

Jau ne pirmas teismas

Bendrovė „Eko žaliavos”, valdoma vienintelio akcininko valdoma Kazimiero Žutauto, pirmą žingsnį į Klaipėdos senamiestį žengė dar 2014-ųjų liepą, kai 99 metų laikotarpiui išsinuomojo sklypą Didžioji Vandens g. 27.

O 2016-ųjų rudenį bendrovė užsimojo nepalyginamai plačiau – tokiam pat laikotarpiui išsinuomojo žemės sklypus Tomo g. 2A, 2B ir 6 bei Sukilėlių g. 7, 9, 11, 13 ir 15.

2017-aisiais įmonės užsakymu buvo pradėti archeologiniai tyrimai sklypuose Tomo gatvėje, tačiau iki galo jie taip ir nebaigti, o išraustą sklypą juosianti tvorą kartas nuo karto vis išvirsta vienoje ar kitoje vietoje.

2020-ųjų rudenį „Atvira Klaipėda” rašė, kad uostamiesčio savivaldybė buvo pateikusi ieškinį Klaipėdos apygardos teismui ir paprašė, kad jis priteistų iš UAB „Eko žaliavos“ 183 509 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metus, delspinigius bei 5 proc. metines palūkanas. Reaguodama į tai bendrovė buvo pateikusi priešieškinį ir prašė teismo ne tik atmesti savivaldybės reikalavimus, bet ir trejiems metams, skaičiuojant nuo 2018-ųjų, atleisti bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio bei priteisti per 4000 eurų bylinėjimosi išlaidų, nes dėl būtinų archeologinių tyrimų ir projektinių pasiūlymų nederinimo esą negali naudotis šiais sklypais pagal jų paskirtį – vykdyti statybų.

Teismas tada patenkino savivaldybės ieškinį, o bendrovės priešieškinį atmetė konstatuodamas, kad buvo pasirinktas netinkamas adresatas.

Dabar jau tas pats teismas nagrinėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos ieškinį dėl 92 011,18 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2022 metus. Pasak Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Kristinos Petraitienės, ši suma susidarė už bendrovės išsinuomotus sklypus, esančius ne tik senamiestyje. 

„Eko žaliavos“ savo atsiliepime išdėstė, jog sutinka su tuo, kad teismas priteistų iš jos visą sumą su netesybomis, bet prašė, jog mokėjimai būtų išdėstyti per dvejus metus kiekvieną mėnesį mokant po 3 845,3 Eur.  

Kadangi savivaldybė sutiko su tokiu sprendimo vykdymo išdėstymu, bylą išnagrinėjusi teisėja Raimonda Andrulienė leido skolą išsimokėti per 24 mėnesių laikotarpį. 

Bendrovė, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi, prašė teismo nepriteisti jai atlyginti  1 610 Eur žyminio mokesčio. 

„Teismas pastebi, kad atsakovė ieškinį geranoriškai pripažino, vykdo ankstesnius teismų sprendimus dėl žemės nuomos mokesčio ir susijusių sumų priteisimo, galimybė be teismo susitarti su ieškove dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo išdėstymo yra apsunkinta dėl savivaldybėje taikomų procedūrų. Todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nutaria žyminio mokesčio iš atsakovės nepriteisti”, – rašoma sprendime.  

Juo savivaldybei dar buvo priteisti delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Kartu nustatyta, kad praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, Savivaldybės administracija įgyja teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos sumos ir palūkanų. 

Jokio statybos leidimo dar nėra 

„Eko žaliavų” užsakymu jau daugiau nei prieš trejus metus buvo parengti ir visuomenei pristatyti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos sklypuose Sukilėlių gatvėje planuota pastatyti bendrą viešbučio paskirties statinį, skaidytą į 5 skirtingus tūrius. 

Kartu buvo nurodyta, jog ateityje numatoma įrengti erdvinį elementą – jungtį tarp viešbučio ir kituose bendrovės numojamuose sklypuose Tomo g. 2A, 2B ir 6, iškilsiančio viešbučio. Ši jungtis simbolizuotų buvusią Dangės senvagę. 

Visgi savivaldybė 2020-ųjų balandį šių projektinių pasiūlymų nederino – nurodė, kad yra nepriimti pastatų aukščiai; sprendiniai dėl automobilių stovėjimo neatitinka detaliojo plano – nenumatytas automobilių parkavimas statmenai gatvei; detalusis planas taip pat numatyto apželdinimą šalia gatvės, kuris nebuvo suprojektuotas. 

Bendrovė dėl to kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, kuri įpareigojo savivaldą iš naujo įvertinti prašymą dėl projektinių pasiūlymų, tačiau savivaldybė tokį nurodymą apskundė administraciniam teismui. Pastarasis konstatavo, kad Administracinių ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokio verdikto savivaldybė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jau neskundė.  

Tačiau ir prabėgus daugiau nei pustrečių metų po šio ginčo nė vieno statybos leidimo „Eko žaliavos” taip ir neturi. Pasak vyriausiojo Klaipėdos miesto architekto Marijaus Mockaus, nėra iki šiol pateikta ir atitinkamų prašymų.  

„Pastatų Sukilėlių gatvėje projektiniai pasiūlymai buvo suderinti 2021 metais, tais pačiais derinti ir projektiniai pasiūlymai dėl pastatų Tomo gatvėje. Paskutiniais duomenimis, buvo teikti pravažiuojamojo kelio tarp Sukilėlių ir Aukštosios gatvių, automobilių stovėjimo aikštelės projektiniai pasiūlymai. Jie suderinti pernai rugsėjį. Šiuo metu pasirašinėjama infrastruktūros plėtros sutartis dėl šio objekto. Žemės sklypams Sukilėlių gatvėje buvo pradėtos detaliojo plano koregavimo procedūros,  tačiau nuo 2017 metų jos netęsiamas. Detaliojo plano koregavimo procesas sustojęs parengiamajame etape”, – informavo M. Mockus.  

Kur ir kodėl stringama bei kokios perspektyvos regimos iš bendrovės atstovų sužinoti nepavyko – vienintelis nurodomas telefonas yra išjungtas ir apie tai informuoja tai užsienietiškas, tai lietuviškas automatinis pranešimas.  

Apie dabartinę bendrovės finansinę padėtį spręsti irgi sunku, nes ji pernai Registrui centrui nepateikė privalomų finansinių ataskaitų. 2020-aisiais, kai buvo užbaigtos svečių namų statybos bendrovės išsinuomotame sklype Didžioji Vandens g. 27, jos pardavimo pajamos sudarė 1 591 204 Eur, grynasis pelnas – 94 181 eurą. 2019-aisiais įmonė turėjo 1 073 142 eurų pajamų ir patyrė 62 920 eurų nuotolių.  

Bendrovė periodiškai vis įsiskolina „Sodrai” po kelis tūkstančius eurų, tačiau skolas padengia.