Nuo 2011-ųjų nelegalios klaipėdiečio verslininko Rimanto Cibausko tvoros, kuri dar yra užtvėrusi ir valstybinę žemę, nesugebančios nugriauti institucijos tikina, kad jau šiemet jos galiausiai turėtų nelikti. O kol kas bandoma pasiekti, kad teismai už jų sprendimų nevykdymą padidintų R. Cibauskui skirtą baudą.

Tuo metu pats verslininkas ir toliau teismus atakuoja įvairiais ieškiniais, kuriais, matyt, kad tikisi visgi išsaugoti savo tvorą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Artėja prie ketvirčio amžiaus

„Atvira Klaipėda” ne kartą rašė, kad R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo kai jis su Klaipėdos savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Verslininkas tada įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Savivaldybė, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos valstybiniame žemės sklype, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.

Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio klausimo.

2018-2019 metais Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismai atmetė R. Cibausko prašymus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tada R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti administracinio teismo, kad jis dar labiau pratęstų šį terminą. Tačiau to nesutiko padaryti nei pirma instancija, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora tebestovi ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Pastaroji 2020 m. liepos pabaigoje su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Čia bylos nagrinėjimas dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų truko metus. Bylai nukeliavus iki apygardos teismo galiausiai buvo priimtas sprendimas verslininkui skirti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.

Pripažino prioritetiniu darbu

Kliūčių griauti nelegalią tvorą nebeliko nuo 2021-ųjų gruodžio, kai R. Cibauskas pralaimėjo ir bylą, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Visgi VTPSI prireikė daugiau nei keturių mėnesių, kad ji kreiptųsi į antstolę su prašymu atnaujinti vykdomąją bylą.

Pernai spalį „Atvirai Klaipėdai“ pasiteiravus, kaip gi sekasi su šia vykdomąją byla, antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė informavo, kad VTPSI turėtų pasirinkti rangovą, kuris griaus tvorą, ir apie tai jai pranešti, pateikti preliminarią sąmatą, darbų laiką bei trukmę ir kt.

„Ar išieškotojas pasinaudos teisės aktų numatyta teise nugriauti tvorą, parinkus atitinkamą rangovą, jums gali atsakyti tik VTPSI”, – teigė antstolė.

VTPSI savo ruožtu aiškino, kad statinių griovimo organizavimo procedūrų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į statybos padarinių mastą, poveikį valstybės ir visuomenės interesams, privalomųjų nurodymų ar teismo sprendimų nevykdymo trukmę, statybos vietą ir kitus veiksnius.

„Pagal teisės aktus visų pirma siekiama skatinti įpareigotus griauti statinius asmenis tai padaryti pačius ir kuo greičiau, nelaukiant kol Statybos inspekcija už juos įvykdys teismo sprendimą. Vadovaujantis Griovimo aprašo 3 priedo kriterijais, apibūdinančiais griautiną objektą, parenkami prioritetiniai griautini objektai. <…> Šis objektas – tvora įtrauktas į Statybos inspekcijos prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Remiantis Griovimo aprašo nuostatomis, skolininkui pačiam neįvykdžius įpareigojimo – nugriauti objekto ir sutvarkyti statybvietės, terminas, per kurį Statybos inspekcija organizuoja statybos padarinių šalinimą – 1 metai”, – rašoma VTSPI atsakyme.

Nori didesnės baudos

Kol VTSPI bręsta tvoros griovimo darbams antstolė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d.

Tačiau ir šioje byloje sėkmingai tempiamas laikas. Vasario pradžioje turėjęs įvykti posėdis buvo atidėtas, nes R. Cibauskas pareiškė, jog tik išvakarėse gavo visus dokumentus ir neturėjo laiko tinkamai pasiruošti bylai. Reaguodama į tokį prašymą bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė buvo nusprendusi surengti kovo pabaigoje, bet ir artėjant šiai datai teismų tvarkaraštyje pasirodė informacija, kad posėdis nevyks.

Kitas posėdis dabar turėtų vykti po poros savaičių.

Pralaimėjo ir dar tris procesus

Pastaraisiais mėnesiais baigėsi dar trys R. Cibausko inicijuoti procesai, susiję su šia istorija.

2022-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismas paliko pirmos instancijos nutartį, kuria buvo atmestas verslininko prašymas pripažinti, jog jo tvora nėra II grupės nesudėtingas statinys.

Sausį Klaipėdos apygardos teismas jau atmetė R. Cibausko prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl to, kad jo nutiestą kelią savivaldybė neva užvaldė apgaulės būdu, klastojant duomenis apie jo statybos laiką, medžiagas ir finansavimo šaltinį. Teismas konstatavo, kad tokie teiginiai yra paremti tik subjektyviu savivaldybės rašto ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų vertinimu, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Kartu buvo priminta, jog į prokuratūrą gali kreiptis pats R. Cibauskas.

Baigiantis sausiui R. Cibauskas išgirdo dar vieną nepalankų sprendimą jau Apeliaciniame teisme. Verslininkas jam skundėsi dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) byloje dėl Savivaldybės administracijos ir Vyriausybės sudaryto minėtojo įvažiavimo kelio perdavimo–priėmimo akto panaikinimo. Areštuoti R. Cibauskas prašė ne tik kelią, bet ir „žemės sklypo naudmenas (atitvarą, želdynus)” bei kitą infrastruktūrą.

„Nusavinus iš ieškovo nuosavybę be turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, ieškovas per valstybės institucijas yra verčiamas dalį infrastruktūros sunaikinti, net neišformavus daikto”, – savo skunde dėstė verslininkas, pridėjęs VTPSI nurodymą nugriauti tvorą.

Tačiau tiek Klaipėdos apygardos, tiek ir Apeliacinis teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad savivaldybė ar valstybė siektų įvažiuojamąjį kelią sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, tad ir nėra pagrindo uždėti areštą.