Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teko iš naujo dairytis statybininkų, kurie pastatytų 29,5 metrų aukščio bokštą Smiltynėje, Naujosios perkėlos teritorijoje – pernai paskelbto viešojo pirkimo konkursas nebuvo apvainikuotas sutarties su rangovu pasirašymu.

Šis bokštas bus neprieinamas pašaliniams asmenis, nes yra skirtas laivų eismo tarnybos radiolokacinei kontrolei.

Bokštas bus statomas pagal Panevėžio statybos tresto parengtą techninį projektą. Projektuotojus Uosto direkcija išsirinko architektūrinės koncepcijos konkurso metu ir vėliau pasirašė 60,5 tūkstančio Eur vertės sutartį.

Šiuo metu yra viešai paskelbtas statybos techninių specifikacijų projektas ir laukiama potencialių rangovų pastabų. Jas įvertinus, bus skelbiamas naujas viešojo pirkimo konkursas dėl bokšto statybos. Kiek ši statyba gali užtrukti, kol kas nenurodoma. 

„Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Į uostą atplaukiančių laivų parametrai didėja, ir mes privalome garantuoti saugų jų įvedimą. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sutarimą su visomis institucijomis ir sėkmingai judame šio svarbaus statinio atsiradimo link, o savo architektūrine išraiška jis, tikimės, puikiai įsikomponuos į Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – dar 2021 metais yra sakęs Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

„Bokštas konstruojamas iš į viršų siaurėjančių lakštinio plieno elementų, kurie dėstomi koncentriškai, viduje suformuodami tuščią erdvę, kurioje komponuojamos vertikalios kopėčios su apsaugine vedline. Viršutinės aikštelės dydį apsprendžia numatomos techninės įrangos gabaritai. Radiolokacinis bokštas projektuojamas iš metalo profilių, tad siekiant statinį kuo darniau įlieti į aplinką, parenkami tamsūs konstrukciniai elementai”, – rašoma projekto architektūrinėje dalyje.

Teigiama, kad projekto idėja – „jautriai įsilieti į jį supančią aplinką ir kurti bionišką statinį, darniai įsiliejantį į pušynų horizontą”.

„Senųjų pajūrio pušynų fragmentų likę nedaug, tad statiniu lyg užpildoma ši tuštuma, formuojama natūrali harmonija – bokšto aikštelės projektuojamos žvelgiant į pušies lajas bei jų išsidėstymą. Stengiamasi išlaikyti statinio vertikalią pusiausvyrą aikšteles projektuojant priešingomis kryptimis, taip fasade sukuriant medžio vainikų atkartojimą”, – aiškino projekto autoriai.