Klaipėdos rajone, šalia Palangos plento, esanti sodų bendrija „Vyšnelė“ jau ne vienerius metus nesėkmingai siekia, kad būtų sumažinta dar 2008-aisiais uždaryto ir vėliau rekultyvuoto Glaudėnų (Kalotės) sąvartyno sanitarinės apsaugos zona (SAZ). Pasak buvusį sąvartyną administruojančio Klaipėdos atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovų, šiais metais ketinama atlikti šio objekto poveikio aplinkai tyrimą ir jis nulems, kokia SAZ gali būti įregistruota.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės užsimojo koreguoti savo teritorijos bendrąjį planą, parengtą 2020 metais, „nekeičiant sprendinių esmės”. Vienas iš tokios korekcijos tikslų – naujuose sprendiniuose įvertinti ir patikslinti bendrajame plane vaizduojamas sanitarines apsaugos zonas.

„SAZ’as 2021 metais atliekant korekciją padidintas apie 1000 m, tai yra šiuo metu į ją jau patenka ne tik sodų bendrija „Vyšnelė”, bet ir dalis „Pakrantės” sodų teritorijos (pirmininkas ir sodų sklypų savininkai net nežino turbūt). Kokiam tikslui ir dėl kokių priežasčių tokia neįtikėtinai didelė zona reikalinga? Ar tikrai ir pagrįstai ji tokia reikalinga? Juk tai nėra nei radioaktyvių ar cheminių atliekų uždarytas sąvartynas”, – „Atvirai Klaipėdai” atsiųstame laiške dėstė „Vyšnelės“ pirmininkė Daiva Sokienė.

Pasak jos, dėl tokios didelės SAZ šios sodų bendrijos galimybės yra ribotos – negalima statyti jokių namų. Tačiau šiuo metu čia jau stovi ne vienas toks pastatas.

Be to, pašnekovės teigimu, buvusio sąvartyno SAZ nėra užregistruota, yra tik pažymėta bendrajame rajono plane.

„SAZ yra neįregistruotas ir jie [KRATC] turi imtis veiksmų, kad SAZ būtų įregistruotas. Jeigu neturima dokumentų, nustatančių SAZ dydį, teks jiems nusistatyti jį“, – apie esamą situaciją sakė Gytis Kasperavičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

2022-ųjų pabaigoje Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo straipsnių pakeitimą, pagal kurį iki 2024 m. pabaigos įmonės ir biudžetinės institucijos privalo apibrėžti savo SAZ. Šio įstatymo 3-iajame priede nurodoma, kad uždarytam pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų sąvartynui turi būti nustatyta tik 100 m SAZ ir šis reikalavimas taikomas tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytu laikotarpiu, kurio metu sąvartynas gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Buvusio Glaudėnų sąvartyno 2021-2025 m. aplinkos monitoringo programoje rašoma, kad sovietmečiu būsimo sąvartyno dugne nebuvo įrengta apsauginė izoliacija, jo filtratas buvo nesurenkamas ir nevalomas. Tai sudarė sąlygas intensyviai požeminio ir pirmiausiai gruntinio vandens taršai.

Dabar buvusiame sąvartyne jau yra įrengta filtrato surinkimo ir valymo sistema, išvalytas filtratas išleidžiamas į Dangės upę. Uždaryto sąvartyno teritorijoje nuo 2000 m. vykdomas poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui monitoringas. Artimiausi galimi gruntinio vandens vartotojai yra Glaudėnų kaime, nuo sąvartyno nutolę maždaug 350 metrų atstumu pietvakarių kryptimi. Artimiausias pavienis požeminio vandens gavybos gręžinys yra šiame kaime, nuo sąvartyno nutolęs 0,7 km atstumu į pietvakarius. 2016-2020 m. vykdytų tyrimų metu nustatyta, kad tik vienas iš sąvartyno teritorijoje esančių stebimųjų gręžinių vis dar yra veikiamas sąvartyno taršos, o kituose gruntinio vandens kokybė gera, su epizodiškais atskirų rodiklių nukrypimais, tačiau konstatuota, jog uždaryto sąvartyno poveikio šiuose gręžiniuose nėra. Lyginant 2016–2020 m. monitoringo rezultatus su 2012–2015 m. net ir labiausiai užterštame gręžinyje matomas taršos mažėjimas.

Buvusio sąvartyno kaupe yra įrengta ir biodujų surinkimo sistema.

KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius teigia, kad Glaudėnų sąvartynui pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą yra nustatyta 800 metrų SAZ. Norint sumažinti šią zoną, KRATC turi atlikti išsamesnius tyrimus dėl taršos. Poveikio aplinkai tyrimą esą planuojama atlikti šias metais III ketvirtyje. 

„Jeigu tyrimas bus įgyvendintas ir duomenys parodys, tai tokiu atveju SAZ gali būti sumažinta“, – teigė A. Liubinavičius, akcentavęs, kad toks tyrimas bus atliekamas atsižvelgiant būtent į aplinkinių teritorijų bendruomenės keliamą susirūpinimą.

2022 metų pavasario pabaigoje, viešai buvo pristatyta Klaipėdos kapinių plėtros galimybių studija, kurioje buvo minimas Glaudėnų kaimas, kaip viena iš geriausių vietų naujoms kapinėms įrengti. SAZ teritorijoje gyvenamųjų namų statyba yra negalima, tačiau kapines įrengti galima.

INFORMACIJA

Į Glaudėnų (Kalotės) sąvartyną Klaipėdos miesto atliekos buvo vežamos 1986–2008 m. Sąvartynas buvo įrengtas išeksploatuotame smėlio-žvyro karjere, prieš tai neatlikus specialių paruošiamųjų darbų.

Sąvartynas buvo uždarytas 2008-ųjų kovą. Jau po metų jis buvo rekultyvuotas – šie darbai atsiėjo apie 15,5 mln. litų.

„Klaipėdos miesto politkaliniai ir tremtiniai 1997 m. 05 mėn. 23 d. steigiamosios konferencijos nutarimu savarankiškai susivienijo į sodininkų bendriją „Vyšnelė” adresu: Klaipėdos rajonas, Sendvario apylinkė, Kalnuvėnų kaimas, su 70 sklypelių, vidutiniškai po 6 – 8 arus”, – rašoma šios bendrijos įstatuose.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyta, kad yra keturių rūšių SAZ: gamybinių objektų (išskyrus branduolinės energetikos objektus ir vėjo elektrines); komunalinių objektų (kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu); branduolinės energetikos objektų ir pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

SAZ dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, SAZ dydis gali būti sumažintas arba padidintas.

SAZ draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, švietimo ir mokslo paskirties pastatus, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, laisvės atėmimo vietų įstaigos pastatus) ar įrengti tokių paskirčių patalpas.