Kultūros politikos tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė sudarė Savivaldybių kultūros indeksą, kuris esą leidžia pamatyti, kokia kultūros situacija visoje šalyje, identifikuoti problemas, palyginti skirtingose savivaldybėse skiriamą finansavimą.
Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad reitingo viršuje atsidūrė Neringa, toliau rikiuojasi Vilniaus miestas ir Zarasų rajonas. Reitingo apačioje – Kazlų Rūda, Alytus ir Visaginas, o Klaipėda yra tik 44-oje vietoje.
„Savivaldybių kultūros indekso tikslas yra objektyviai ir visapusiškai reprezentuoti kultūros situaciją kiekvienoje savivaldybėje, palyginti situaciją tarp savivaldybių ir laike bei sudaryti galimybes identifikuoti problematiškiausius aspektus, kuriuos politikos formuotojai galėtų spręsti, kiekvienoje savivaldybėje. Tad politikos formuotojai, remiantis savivaldybių kultūros indekso reikšmėmis, galės numatyti prioritetines investicijų sritis arba įsivertinti sritis, kuriose jie jau lyderiauja, lyginant su kitomis savivaldybėmis. Be to, visi indekso rodikliai yra perskaičiuoti pagal jų dalį, tenkančią vienam gyventojui. Tai irgi svarbus aspektas, nes gali susidaryti įspūdis, kad, pavyzdžiui, savivaldybėje yra daug kultūros organizacijų, tačiau perskaičiavus vienam gyventojui tenkančią dalį, galime pamatyti, kad iš tikrųjų tų organizacijų santykinai yra per mažai. Savivaldybių kultūros indeksas apjungia 41 skirtingą rodiklį į 7 rodiklių grupes – subindeksus, kurie reprezentuoja kultūros organizacijas, kūrėjus, kultūros įmonių finansinius rezultatus, finansavimą kultūrai, dalyvavimą kultūroje ir socialinį kapitalą, kultūros paveldą bei vykstančius kultūros pokyčius savivaldybėse. Analizuojant kiekvieną jų, galime matyti atskiros savivaldybės pasiekimus ir silpnąsias puses.”, – teigia K. Mažeikaitė.
Pirmoje vietoje pagal savivaldybių kultūros indeksą atsidūrusi Neringos sav. surinko tik kiek daugiau nei pusę galimų balų (57 balus). Anot K. Mažeikaitės, tai reiškia, kad visoms savivaldybėms yra dar kur „pasitempti“, galvojant apie esamą kultūros situaciją kiekvienoje jų. Bendras savivaldybių kultūros indekso vidurkis tik – 21 balas. Didesnes nei vidurkio reikšmes surinko mažiau nei pusė savivaldybių.
Pasak jos, nors didžiuosiuose miestuose absoliutinėmis reikšmėmis atrodo, kad kultūros organizacijų ar finansavimo kultūrai buvo daug, perskaičiavus vienam gyventojui tenkančią dalį, gaunama priešinga situaciją. Be to, didžiuosiuose miestuose stebima tendencija, kad savivaldybių išlaidos kultūros paslaugoms paprastai būna mažos. Pavyzdžiui, vienam vilniečiui tenka vos 26 Eur, klaipėdiečiui – 42 Eur, o kauniečiui – 47 Eur savivaldybės išlaidų kultūros paslaugoms. Tai žemiausios reikšmės, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Tuo metu, pavyzdžiui, Širvintų rajojo savivaldybėje vienam gyventojui tenka 73 Eur, Rietavo savivaldybėje – 91 Eur, Pasvalio rajone – 129 Eur, o pirmoje reitingo pozicijoje atsidūrusios Neringos gyventojams buvo skiriama po 1 100 Eur.
Nesąmonė taip vertinti, kuo mažesnė savivaldybė, tuo daugiau vienam gyventojui kainuos padalinus ne tik kultūra, bet ir švietimas, socialinės paslaugos, kelių asfaltavimas ir t.t. Taip yra todėl, kad gyventojų kiekis mažesnis, o paslaugas išlaikyti reikia ir tai kainuoja daugiau.
Kažkokie niekai visiški, kurie kaip ir visi tie reitingai yra tikras bullshit. Lietuviškai jau vartojamas terminas “šūdmalystė”. Važinėju į Neringą kartą du per mėnesį darbo reikalais, o kultūrinių renginių gausa nuo spalio iki gegužės yra pora renginių per mėnesį. Tiesa yra VDA Meno ir Kūrybos namai, bet čia ne vietinis reikalas. Pacituosiu autorę – “subindeksus, kurie reprezentuoja kultūros organizacijas, kūrėjus, kultūros įmonių finansinius rezultatus, finansavimą kultūrai, dalyvavimą kultūroje ir socialinį kapitalą, kultūros paveldą bei vykstančius kultūros pokyčius savivaldybėse”. na kokie gi ten ‘kultūros pokyčiais Neringos savivaldybėje ? terminas “kultūros įmonė”? Oho. Tai gal dar ir “kultūrinio darbo proletaras”?