Trečiadienio pavakarę Klaipėdos dramos teatre Daiva Šabasevičienė ir Ada Paukštytė pristatė bendrą savo darbą – knygą „Pagrindinis vaidmuo – Vytautas Paukštė“. Monografiją pristatinėjęs aktorius Darius Meškauskas vylėsi, kad ši knyga neleis užmiršti šio teatro mohikano.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Vytautas Paukštė mirė pernai vasarą, sulaukęs garbingo 90 metų amžiaus. Per visą tą laiką susikaupė nemažas kiekis medžiagos, buvo padaryti interviu ne tik su V. Paukšte, bet ir jo amžininkais, kolegomis.

Viena iš knygos autorių Ada Paukštytė minėjo, kad jai rašyti apie tėvą buvo viena sunkiausių gyvenimo užduočių. 

„Tu nežinai, ką rašyti, nes tu žinai, kokį tėvą pažinojo žmonės, tu žinai jį dar kažkokį kitokį, bet vis dėlto bandžiau parodyti, koks jis iš tiesų būdavo, o buvo jis daugialypė asmenybė“, – sakė A. Paukštytė.

Dukra prasitarė, kad jai labiausiai trūksta tėvo humoro jausmo. Autorės teigimu, tėvas mokėjo pažiūrėti į save ironiškai, tada ir gyvenimas atrodo daug paprastesnis.

Bandymų parašyti knygą buvo kilę ir anksčiau, tačiau knygos leidybai trūko finansavimo. Per 80-ąjį aktoriaus jubiliejų buvo išleista jam skirta brošiūra. Tuo metu A. Paukštytei kilo mintis, kad tėvas vertas didesnės apimties dokumento. Pasak jos, tėvas buvo vienas ryškiausių istorinių, kultūros ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos asmenybių.

Renginio dalyviai, kalbėdami apie V. Paukštę, ne kartą minėjo, kad jis buvo labai žemiškas ir nuoširdus, o jo daugialypiškumas tik įrodė, kad tai buvęs tvirto charakterio žmogus.

Teatrologė Daiva Šabasevičienė atkreipė dėmesį į vieną svarbią aktoriaus biografijos detalę. Knygos bendraautorė minėjo, kad tai buvo išskirtinai „švarus” aktorius.

„Paukštė buvo nesusitepęs politiškai. Dažnai kiti aktoriai praranda savo tapatybę, stuburą, o jisai išliko kaip nepriklausomos Lietuvos šauklys“, – samprotavo D. Šabasevičienė.

Ji tikisi, kad ši knyga aktorių prikels antram gyvenimui. Teatrologė minėjo įdomų faktą, jog ir pats V. Paukštė buvo didelis knygų gerbėjas, todėl skaitytojas turėtų jį dar labiau pamilti. 

„Paukštei suteikiamas antras skrydis, tarsi antras gyvenimas“, – sakė  teatrologė. 

Susirinkusiems buvo pristatyti ir paties V. Paukštės prisiminimai apie Klaipėdą: „Klaipėdoje esu nuo 1963-ųjų metų, sausio 1 d. Uostamiestis pasikeitė… Žinote, kas man maloniausiai prisimenama iš tos praėjusios Klaipėdos – buvusi dvasia, netgi silkių kvapas. Klaipėda būdavo jūreivių ir statybininkų miestas. Visur kalbama rusiškai, iš reisų sugrįžę mariakai normaliai pasiausdavo miesto kavinėse, restoranuose. Jie buvo turtingi žmonės, jų siautulys Klaipėdai suteikdavo nepakartojamo žavesio. Savotiškai to gaila“.