Klaipėdos uostas galų gale pradėjo rengtis prisijungti prie 82 proc. Europos uostų, kurie šiuo metu jau stebi vandens taršą.

„Pagal ūkio subjektų vykdomo paviršinių nuotekų aplinkos monitoringo duomenis, dalis teršiančių medžiagų (pvz., skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), bendras azotas ir fosforas, cinkas) viršija nustatytus aplinkosaugos normatyvus uosto įmonių išleidžiamose paviršinėse nuotekose, nes esami valymo įrenginiai (naftos produktų gaudyklės, naftos produktų ir purvo atskirtuvai, smėliagaudės) nepajėgūs pašalinti tam tikrų teršalų (pvz., azoto ir fosforo)”, – pripažįstama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtuose dokumentuose.

Tačiau mūsų uosto vandens taršos stebėsena prasidės dar negreitai (ką bekalbėti apie veiksmus taršai suvaldyti), nes tik dabar Uosto direkcija, remdamasi Europos uostų patirtimi bei įgyvendindama žaliojo uosto veiksmų planą, planuoja atlikti išleidžiamų paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo galimybių studiją. 

Tikimasi, kad studijos rezultatai vėliau leis priimti geriausius ir efektyviausius sprendimus dėl taršos mažinimo priemonių įdiegimo uoste. Viešai jau paskelbtas parengtas šios studijos techninių specifikacijų projektas. 

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotus taršos leidimus, 2021 metais į Klaipėdos uosto akvatoriją 15 ūkio subjektų išleido paviršines nuotekas per 57 išleistuvus. Jos išleistos iš maždaug 290 ha drenuojamos teritorijos ploto.

Teigiama, kad šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje veiklą vykdo krovos, laivų remonto ir statybos įmonės ar jų grupės, terminalai ir kitos įmonės. Iš viso tokių įmonių (objektų) yra 27. 

Prie pagrindinių problemų Baltijos jūroje priskiriama tarša azoto ir fosforo junginiais (tai sukelia vandens „žydėjimą“ ir eutrofikaciją), pavojingomis medžiagomis, laivybos poveikis ir bioįvairovės mažėjimas. Klaipėdos uosto „indėlis” į Baltijos jūros taršą nėra apskaičiuotas.

Tokiai studijai keliamas tikslas išanalizuoti Klaipėdos uosto įmonių išleidžiamų paviršinių nuotekų tvarkymo galimybes ir parengti tinkamiausius tvarkymo būdus, siekiant sumažinti nuotekų poveikį aplinkai. 

Be kita ko, keliami uždaviniai  įvertinti uosto įmonių išleidžiamų nuotekų kiekius, su nuotekomis išleidžiamų teršiančių medžiagų kiekius remiantis paskutinių 5 metų nuotekų tyrimų duomenimis: skendinčių medžiagų, BDS7, bendrojo fosforo, amonio azoto, nitratinio azoto, nitritinio azoto, bendrojo azoto, naftos ir jos produktų (naftos angliavandeniliai), cinko, vario, chromo, nikelio, švino, alavo, aliuminio, mangano, chloridų, sulfatų ir kt.

Studijos rengėjai turėtų pateikti ir papildomų priemonių bei technologijų siūlymų, kaip sumažinti tokių paviršinių nuotekų užterštumą azotu ir fosforu bei sunkiaisiais metalais. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pageidauja, kad galimybių studijos galutinė ataskaita būtų pateikta per 46 savaites nuo sutarties su rangovu įsigaliojimo.