Balandžio 20-ąją, ketvirtadienį, 18 val., Ievos Simonaitytės vasarnamio verandoje svečiuosis visuomenininkas, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtojas Saulius Sodonis iš Žemaičių Naumiesčio muziejaus – vyks paskaita-atsiminimų vakaras apie Vydūną ir Kazį Budginą.

Muziejininkas Saulius Sodonis pasidalins savo atsiminimais ir įspūdžiais, kaip devyniasdešimtųjų pradžioje pavyko parvežti Vydūno arfą ir Rambyno kalno papėdėje esančiose kapinaitėse perlaidoti Vydūno palaikus.

Nuotraukoje – tik ką iš Talino pervežta Vydūno arfa Kuršių marių pakrantėje. Iš kairės: S. Sodonis, K. Budginas, Š. Laužikas.

„Likimas buvo maloningas, suteikdamas galimybę prisidėti prie Vydūno sugrįžimo į Tėvynę praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, – teigia Saulius Sodonis. – Dabar daugelis dalykų atrodo lyg savaime suprantami, kai tuo tarpu anuomet reikėjo išmonės ir drąsos, nes tik Atgimimo aušroje radosi galimybė puse lūpų pradėti kalbėti apie Vydūną, kuris mokė mylėti save, savo žmones bei Tėvynę. Tokia pozicija sovietinėje sistemoje buvo neįmanoma ir už tai net baudžiama…Tuomet daugelį dalykų teko patirti asmeniškai ir su bendraminčiais nemažai nuveikti. Vienas iš tokių darbų – Vydūno sugrįžimas. Daug prie Vydūno sugrįžimo prisidėjo tuomet Priekulėje gyvenęs šviesaus atminimo Kazys Budginas, nemažai nuveikęs Mažosios Lietuvos kultūros lauke.“

„1978–1989 dirbo Priekulės paminklų dirbtuvėse. Sukūrė ir pastatė medinę kompoziciją Priekulės spaustuvininkui Johannui Friedrichui Schrederiui, paminklinius akmenis spaustuvininkui Jurgiui Traušiui, spaudos bendradarbiui Viliui Kučiui. K. Budgino iniciatyva pradėti tvarkyti Priekulės Vingio ir Kliošių parkai. 1984 m. su Vilniaus universiteto dėstytoju Domu Kaunu ir mokytoja Edita Barauskiene įsteigė Priekulės knygos bičiulių klubą ir jam vadovavo. Nuo 1988 m. Vydūno draugijos narys Su Sauliumi Sodoniu ir Šarūnu Laužiku parvežė iš Talino surastą Vydūno arfą, daug prisidėjo steigiant Vydūno muziejų Kintuose”, – Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma apie Kazį Budginą.