Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje su „MG Baltic“ susijusios politinės korupcijos byloje pirmadienį buvo priimta neskundžiama nutartis, kuria atmestas išteisintojo Eligijaus Masiulio gynėjo advokato Ruslano Boiko teisėjų kolegijai pareikštas nušalinimas.

Raimondas Kurliankis ir Eligijus Masiulis teisme. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Išteisintojo gynėjas prašė nušalinti visą teisėjų kolegiją, nes, jo vertinimu, teisėjų kolegija reiškia išankstinį palankumą prokurorui, tenkindama prokuroro prašymus pridėti duomenis prie bylos, tačiau dėl gynėjo išsakytų prašymų ir pastabų teismas yra tendencingai priešiškas, be to, ne visi duomenys užfiksuojami teismo posėdžių protokoluose. Taip pat išteisintojo gynėjas atkreipė dėmesį į galimą Specialiųjų tyrimų tarnybos įtaką teisėjų kolegijos nariui Albinui Bielskiui.

„Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad gynėjo prašyme nušalinti teisėjų kolegiją išdėstyti argumentai dėl tariamo teisėjų išankstinio palankumo prokurorui, dėl galimos Specialiųjų tyrimų tarnybos įtakos bylą nagrinėjančiam teismui, teismo posėdžių protokolų neatitikties garso įrašams yra nepagrįsti. Dėl galimos Specialiųjų tyrimų tarnybos įtakos teisėjui Albinui Bielskiui teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisėjo Albino Bielskio galimo šališkumo klausimas jau išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas nušalinti teisėją, o gynėjo naujai pateiktame prašyme nušalinti visą teisėjų kolegiją nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių pakeisti ankstesnes teismo išvadas, kuriomis nebuvo konstatuotas nei subjektyvusis, nei objektyvusis teisėjo Albino Bielskio šališkumas”, – rašoma teismo pranešime.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl prokuroro pateiktų dokumentų, tarp jų ir dėl byloje prašomo apklausti liudytojo kontaktinių duomenų, pridėjimo prie baudžiamosios bylos, nė vienas gynėjas prieštaravimų nepareiškė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo pastabos proceso dalyviams dėl prašymų pateikimo laiku ir jų pagarsinimo tvarkos nėra pagrindas konstatuoti teismo priešiškumą ar teisės į gynybą apribojimą – teisminį bylos nagrinėjimą organizuoja ir jam vadovauja teismas. Be to, išteisintojo gynėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė pateikti visus pageidaujamus prašymus.

„Dėl gynėjo argumentų, kad teismo šališkumą patvirtina tai, jog teismo posėdžių protokoluose netiksliai užfiksuota visa informacija, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta proceso dalyvių teisė po protokolo pasirašymo susipažinti su posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo savo pastabas. Šia teise išteisintojo gynėjas pasinaudojo, teismui pateikdamas prašymą patikslinti teismo posėdžių protokolus, kurį bylai pirmininkaujantis teisėjas Albinas Bielskis patvirtino rezoliucija”, – rašoma pranešime.

Kitame teismo posėdyje planuojama pradėti klausyti baigiamųjų kalbų.

Apeliacinis teismas nagrinėja skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.

Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.

Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.