P0

Konsultacijos

Kodėl žurnalistai vis dažniau tampa atstovais spaudai?

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2023-04-19


Žurnalistai dėl savo darbo specifikos neretai patiria spaudimą bei psichologinį smurtą iš išorės, ypač per socialinius tinklus, jų darbo diena yra nenormuota, jie dažnai neturi laiko papietauti, o darbas savaitgaliais įprastai nėra dvigubai apmokamas – šiuos ir kitus žurnalistinio darbo ypatumus trečiadienį vykusiame seminare, skirtame mobingo ir diskriminacijos darbe problemoms aptarti, vardijo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jo teigimu, pastaruoju metu iš darbdavių žurnalistai patiria ir su tiesioginiu jų darbu nesusijusių reikalavimų, pavyzdžiui, užtikrinti, kad publikacijos sulauktų atitinkamo skaičiaus skaitytojų peržiūrų, vadinamųjų klikų, reikalavimų su auditorija bendrauti redakcijos socialiniuose tinkluose ir kt.

„Per daugybę metų yra nutikę, jog daugybė žurnalistų yra neatlaikę psichologinio išorinio ir vidinio spaudimo, reikalavimų rinkti klikbaitus, didinti auditoriją net ir tuo atveju, kai žurnalistas padaro profesionalų darbą, keliant nerealius uždavinius ir lūkesčius, kurių žurnalistas negali kontroliuoti, t.y. užtikrinti platesnį lankomumą, skaitomumą ir taip toliau”, – Visuomenės informavimo etikos asociacijos surengtame seminare kalbėjo D. Radzevičius.

Jo teigimu, neatsitiktinai pastaruoju metu vis daugiau profesionalių žurnalistų dėl panašių darbdavių reikalavimų bei išorinio psichologinio spaudimo renkasi ramesnę aplinką – pereina dirbti į viešuosius ryšius, t.y. tampa vadinamaisiais atstovais spaudai.

Tuo metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Liumila Mirovienė informavo, jog praėjusiais metais inspekcija iš viso sulaukė apie 250 skundų dėl psichologinio smurto darbe, tačiau tik trečdalis tų skundų pasitvirtino. Jos teigimu, dažniausiai taip nutinka dėl to, jog darbuotojai klaidingai suvokia mobingo sąvoką, konstruktyvią darbdavio kritiką traktuodami kaip psichologinį smurtą.

Minėtame seminare L. Mirovienė išsamiai aptarė pasikeitusius Darbo kodekso reikalavimus, susijusius su psichologinio smurto, priekabiavimo bei mobingo apraiškomis darbo kolektyvuose, darbdavių pareigas į tai atitinkamai reaguoti bei, to nepadarius, gresiančias galimas sankcijas.

Savo ruožu advokatė Jurgita Karvelė iš savo darbo praktikos pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip panašūs konfliktai tarp darbdavių ir pavaldinių turėtų būti sprendžiami.

INFORMACIJA

Ko gero, pirmąja žurnalistikos srityje mobingo apraiška LŽS valdyba vieningai pripažino konfliktą, kilusį tarp Vilniaus universiteto profesorės Jolantos Mažylės ir Lietuvos televizijos ir radijo generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, nors šių moterų tiesiogiai darbiniai santykiai, kurie yra būtina sąlyga rastis mobingui, net nesieja.

Po šio ypač plačiai socialiniuose tinkluose nuskambėjusio konflikto, padalinusio šalies žurnalistus į dvi priešingas stovyklas, LŽS paliko nemažai žinomų žurnalistų, o Rita Miliūtė su kolegomis įkūrė Žurnalistų profesionalų asociaciją. Prie jos, mūsų žiniomis, prisijungė ir žurnalistų iš Klaipėdos.


    2023-04-19

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt