Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo buvo nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti ir sukčiavimą, t. y. už tai, kad, nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu į žastą, žastikaulis lūžo, o nukentėjusysis kreipėsi į 11 draudimo bendrovių su prašymais gauti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos.

Kreipdamasis į LAT, nuteistojo gynėjas prašė bylą nutraukti, argumentuodamas tuo, kad nuteistasis susižalojo krisdamas ant laiptų, o ne tyčia buvo sužalotas kito asmens, taip pat kad tarp jo kliento ir draudimo bendrovių susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl jo veiksmai buvo dirbtinai kriminalizuoti.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad civiliniai teisiniai santykiai yra tada, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.

Šioje byloje nustatyta, kad draudimo išmoką buvo siekiama gauti apgaulės būdu tyčinį susižalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą.

„Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą“, – pranešime cituojama teisėjų kolegijos nutartis.

Joje pažymima, jog įvykis buvo inscenizuotas, tyčia save sužalojant, pasitelkiant kito asmens pagalbą, todėl paties sukeltą sužalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą ir dėl to kreipiantis draudimo išmokų, dalies draudimo bendrovių atžvilgiu buvo pasikėsinta sukčiauti, o dalies bendrovių atžvilgiu sukčiauta, melagingai nurodant žastikaulio lūžimo aplinkybes, t. y. veikiant apgaule.

LAT nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmetė, o teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.