Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) pergalę pasiekusi ir „Grigeo Klaipėda” vadovo Tomo Eikino mundurą išskalbusi advokatė dabar bando iškovoti, kad ir pačiai įmonei nebūtų skirta sankcija už 2021-ųjų liepą į Kuršių marias neteisėtai išleistą gamybinį vandenį su toksiškais elementais.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad T. Eikinui už konstatuotus pažeidimus Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) buvo paskyręs 600 eurų baudą, kurią buvo palikę tiek Klaipėdos apylinkės, tiek ir apygardos teismai.
T. Eikinui atstovavusi advokatė Dovilė Murauskienė Klaipėdos teismams aiškino, jog bendrovė ir jos vadovas neginčija, neneigia ir neskundžia faktinių aplinkybių dėl įvykusio incidento, kurį esą lėmė „netyčiniai, neatsargūs bendrovės veiksmai” ir į marias per beveik 12 valandų ištekėjo apie 18,6 kub. m gamybinio vandens. Nesutinkama buvo tik su AAD nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, jog taip buvo padaryta žala Kuršių marioms.
„Tarša nebūtinai yra žala. Ji turi būti nustatoma moksliniais tyrimais, ką padarė Aplinkos apsaugos agentūra. Vien tarša nereiškia, kad pasikeitė kokybiškai ar kiekybiškai gamtos elementas”, – tada dėstė D. Murauskienė.
Jos argumentai pirmiausiai įtikino LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegiją, kad reikia atnaujinti šią bylą. O ją išnagrinėjusi LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Artūras Ridikas, Eligijus Gladutis ir Audronė Kartanienė, konstatavo, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina konkrečių kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką, tačiau, nėra pakankami žalos Kuršių marioms padarymo faktui konstatuoti.
Tad LAT nusprendė pakeisti ir apylinkės, ir apygardos teismo nutartis iš jų pašalinant kaltinimo T. Eikinui aplinkybę dėl žalos Kuršių marioms padarymo.
Dabar jau Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama dar viena su šiuo incidentu susijusi byla.
AAD kreipėsi į šį teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš „Grigeo Klaipėda” 4444,17 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
„Grigeo Klaipėda” su tokiu ieškiniu nesutinka ir tvirtina, kad jokia žala aplinkai nebuvo padaryta, nes į marias esą išleistas itin mažas kiekis apyvartinio technologinio vandens nelėmė ir negalėjo lemti jų ekologinės būklės pokyčius ar pablogėjimą.
Bendrovė nesutinka ir su žalos masto nustatymu bei skaičiavimu.
Paskutinis šios bylos posėdis neįvyko, nes tik jo išvakarėse buvo gauta ekspertizės išvada ir bylos šalys negalėjo tinkamai su ja susipažinti.
Prieš šios bylos buvo prijungta ir minėto LAT nutartis, kuri, anot įmonės advokatės D. Murauskienės, yra „ypač reikšminga”, nes neskundžiamus sprendimus priimanti instancija „apibrėžė ribas, kaip turi būti įrodinėjama žala”.
Kitas teismo posėdis yra numatytas gegužės pradžioje.
Juk tikrai niekas nesuskaičiavo, kiek konkrečiai ungurių numiro nuo Grigeo išleistų nuodų. Spėju, kad šios bylos pabaigtuvėse klaipėdiečiams kartu su aplinkosaugininkais teks susimesti ir susimokėti tai nuskriaustai Grigeo. Už jų patirtą stresą, advokatus, žalą reputacijai.