Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, iš uostamiesčio savivaldybės perėmusi dalį paviršinių nuotekų tinklų, su mokslininkų pagalba atliko hidraulinį modeliavimą, kuriuo siekta išsiaiškinti užliejamų kiemų, gatvių priežastis bei geriausius sprendimo būdus Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.
Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine, aprėpiančiame 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės. Lietaus tinklai čia yra išsiraizgę apie 50 kilometrų. Šiame baseine lietaus tinklų skersmuo atskirose atkarpose siekia iki 2 metrų.
„Šis hidraulinis modeliavimas, paremtas ekspertinėmis įžvalgomis, profesionaliais skaičiavimais ir modeliavimu, padėjo nustatyti tikrąsias gatvių ir kiemų užtvinimo priežastis. Atlikę šį modeliavimą ir remdamiesi mokslininkų patarimais galėsime investicijas nukreipti teisinga kryptimi ir panaudoti efektyviai, siekiant geriausiai spręsti miesto problemas. Nors didžiausiame paviršinių nuotekų baseine yra paklota nemažai didelio diametro tinklų, tačiau ekspertai suskaičiavo, kad intensyvaus lietaus metu į Smiltelės upelį išteka net 7000 litrų per sekundę vandens. Tai didžiuliai skaičiai ir natūralu, kad esama infrastruktūra nebepajėgi susitvarkyti su dažnėjančiomis liūtimis“, – pranešime cituojamas bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Hidraulinį modeliavimą atlikę mokslininkai nustatė priežastis ir problemines vietas, dėl kurių pietinėje miesto dalyje per didesnes liūtis patvinsta teritorijos. Pagrindinė priežastis – dėl miesto plėtros , prieš keliasdešimt metų pakloto vamzdyno pralaidumas tapo per mažas ir esami kolektoriai nepajėgia surinkti viso lietaus vandens. Kita priežastis, bloga atskirų tinklo akarpų būklė.
„Vykstant globaliniam klimato atšilimui, liūčių bei kritulių kiekis gausėja, o plečiantis miestui žalios teritorijos užklojamos kietomis dangomis t.y. asfaltu, trinkelėmis ir panašiai, todėl lietaus vanduo natūraliai nebegali susigerti į žemę ir suteka į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Po ekspertų išvadų matome, kad kai kuriose vietose, tokiose kaip Debreceno, Smiltelės gatvėse, Statybininkų prospekte, reikalinga senus mažo diametro tinklus pakeisti naujais didesnio skersmens tinklais. Baltijos prospekte per liūtis patvinsta keliose vietose, todėl įrengus naują tinklą ir lietaus vandenį nukreipus tekėti į kitą baseiną, tikėtina, problema būtų išspręsta. Debreceno gatvės situacija sudėtingiausia – kiemuose, esančių tinklų būklė yra bloga, vietomis per mažas esamo tinklo diametras o vanduo liūčių metu nesubėga į Taikos prospekto kolektorių, nes jis jau būna perkrautas. Todėl vienas iš galimų sprendimų – dalinis lietaus vandens nukreipimas į kitą baseiną, – sako Benitas Jonikas.
Pagrindinių gatvių, esančių šiame paviršinių nuotekų baseine sutvarkymui, skaičiuojama, prireiks kone trijų milijonų eurų.
Eilinis pinigų vogimo vajus. Jūrininkų prospektą kai „tvarkė” paskutinį sykį, tai šalia praklojo kelių metrų skersmens vamzdžius, o Mogiliovo gatvė vistiek skęsta po lietaus. Į namus kai keitė šilumines trasas, tai gelžbetoninių kanalų dangčius sulaužė ir viską užpylė smėliu – srkančiam remontui rankom atkasinės?.. Jokio ūkiškumo. Keista tik, kad šykart tik lietus kaltas, o ne, kaip įprasta, rusai, kurių jau 30 su viršum metų nėr. Klaipėdos vandenys ES pinigėlius puikiai „įsisavinti” sugeba. Ir kainas vartotojams kelt nepamiršta – gi laiks jau vadovams šiuolaikiškų elektrinių poršų prisipirkt….
Šeip tai buvo remontai nuotekų lietaus ir kažkodėl vietoj senu didesnio diametro sudeti mažesni vamzdziai,o dabar ale bando isiaiskint kodel ,kiek galima plaut pinigus su tokeis pareiškimais, Ka vel is mazesniu keis i Didesnio diametro, negi niekas daugiau to neatsimena
šiaip tai ši problema taikytina visam miestui. Tris dešimtmečius savivaldybė ir jos įmonė „Klaipėdos vanduo” nesuko galvos dėl lietaus nuotekų ir jis buvo „bešeimininkis turtas” . Centre vien tik visa uosto teritorija be lietaus surinkimo tinklų ir jei tektų juos centralizuotai surinkti…kiek per pastaruosius 30 metų išsiplėtė šiaurinė miesto dalis , o anuomet pakloto magistralinio vamzdžio diametras liko tas pats. Ką reiškia tokio nekalto „modeliavimo” viešinimas – ruoškitės „Klaipėdos vanduo” teks atsegti rimtai pinigines nes ta kontora imdama gausias EU paramas ištaškė saviems ir rajone finansavo naujų tinklų darymus, o ne tvarkė tinklus savo miesto abonentams nors mokesčiuose tai numatyta ir buvo nuolat visų mokama.
Pagrindinė priežastis lietus ?
Pietinėje miesto dalyje mažo skersmens vamzdžiai? Kai buvo statomi mikrorajonai vamzdžiai buvo geri. Bet kai prie šulinių atsiveria smegduobes ” specialistai atveža keletą masinu smėlio ir smegduobes nebera. Ir tai kartojasi kas 2-3 metai (tai vyksta prie Šiaulių 2 namo), kaip manote, kur” nuplaukia” smegduobes smelis? Ogi į tuos siaurejancius vamzdžius. Neukiski tinklų šeimininkai savo nekompetencija prisidengia mmookksskkllliiinnniiinnnkkaaiiss.
…sutvarkymui prireiks kone trijų eurų. / žurnaliste, parašei, perskaityk ! /