Antradienį Klaipėdos uoste surengta pagilinto laivybos kanalo atidarymo ceremonija. Nuo šiol vidinėje kanalo dalyje fiksuojamas 15,5 metro gylis, o už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km ilgio laivybos kanalo ruože pasiekta 16 metrų riba. 

Renginio metu narai simbolinę juosta perkirpo po vandeniu. 

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Atsiėjo beveik 100 milijonų

Ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad atliktos strateginės investicijos. Tikimasi, kad padaryta beveik 100 milijonų eurų investicija leis uosti būti dar konkurencingesniu.

„Gylis reikalingas tam, kad galėtume priimti didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius laivus. Pastarųjų dešimtmečių tendencija rodo, kad laivai didėja“, – teigė ministras.

Artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Iki šiol ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.

„Tai yra stiprus mūsų pasiekimas konkuruojant su aplinkiniais uostais. Projektas mums leidžia turėti svaresnį argumentą kalbantis su laivybos kompanijomis. Susidomėjimas Klaipėdos uostu dar labiau išaugs tiems, kurie Klaipėdos uostą mato kaip sankaupos uostą“, – apie kanalo gilinimo projektą sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uosto kanalas buvo išplėstas nuo 100 iki 200 metrų, taip pat sutvarkyti šlaitai, kai kuriose kanalo vietose iškelti rieduliai.

Vidinį Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro gilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“. Beveik 2 milijonus kubinių metrų grunto iškasusi įmonė darbus atliko 74 dienomis greičiau nei pagrindinis sutarties terminas.

Klaipėdos uosto išorinį laivybos kanalą iki 16 metrų ir dalį vidinio kanalo iki 15,5 metro gilino Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. 79 dienomis anksčiau nei pagrindinis sutarties terminas darbus atlikusi įmonė iš viso iškasė 1,8 mln. kubinių metrų grunto. Vykdant šį projektą po vandeniu ties įplaukimu į uostą suformuotas naujos krypties laivybos kanalas, pasiektas didesnis jo plotis.

Projekto metu apie 180 tūkst. m³ smėlingo grunto buvo panaudota povandeninio pylimo formavimo darbams ties Melnrage.

Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 milijono eurų su PVM. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 28 mln. eurų. Projektui skirta ir 9,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Likusi projekto dalis finansuota Uosto direkcijos lėšomis.

Šiuo projektu taip pat numatyta Klaipėdos uoste įrengti naujas vedlines, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą. „Klaipėdos nafta“ nuomojamoje uosto teritorijoje jau surenkamas 50 metrų aukščio bokštas, KLASCO naudojamoje teritorijoje yra įrengtas pagrindas bokštui statyti, artimiausiu metu iškils 70 metrų aukščio bokštas.

Iki 2026 metų tikimasi uostą išgilinti ir iki 17 metrų gylio. 

Tikisi jungties su pietryčių Azija

Pasak uosto generalinio direktoriaus, per pirmąjį šių metų ketvirtį uoste užfiksuotas 18 procentų krovos kritimas, nulemtas smarkiai sumenkusių trąšų srautų.

„Augimas buvo juntamas kituose sektoriuose: žemės, dujų ir naftos produktų. Konteineriai išaugo iki 125 procentų. Uostas daug padarė, kad tie konteineriai Klaipėdoje būtų“, – kalbėjo jis.

M. Skuodis, kartu su A. Lataku neseniai lankęsis Pietų Korėjoje, teigė, kad šios vizito tikslas buvo laivybos linijomis sujungti Klaipėdą su kuo daugiau pasaulio kraštų.

„Šiandieną mes esame sujungti su Niujorku, Šiaurės Amerika, Lotynų Amerika, Pakistanu, Indija. Mes norime būti sujungti ir su pietryčių Azijos šalimis“, – sakė M. Skuodis.