Stokodamas užsakymų Lietuvos baldų gamybos sektorius sparčiai mažina darbo vietų skaičių. Šiuo metu šiame sektoriuje dirba apie 31 tūkst. darbuotojų – tai beveik 2 tūkst. mažiau nei pernai. 2022 m. išaugęs bankrotų skaičius taip pat neteikia optimistinių prognozių, o Valstybinės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, visame medienos ir baldų gamybos sektoriuje produkcijos kiekis per pastarąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu. Didžiausių baldų gamybos įmonių rodiklių analizė parodė, kad per pastaruosius metus jų kredito reitingai blogėjo.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia 1672 baldų gamybos įmonės, kuriose dirba 30954 darbuotojai – tai beveik 2 tūkst. mažiau nei pernai (32842). Nuo 2020 m., kai pasaulį ištiko koronaviruso pandemija, paskatinusi žmones dairytis komfortiškesnio būsto ir naujų baldų, šio sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje augo nuo 1534 iki 1678 (2022 m.). Nors naujos įmonės buvo steigiamos kasmet, pernai ir šiemet jau bankrutavo 15 šio sektoriaus bendrovių, o darbuotojų skaičius, anot kredito biuro „Creditinfo Lietuva“, per keletą pastarųjų mėnesių mažėja drastiškai.

pixabay.com nuotr.

„Creditinfo Lietuva“ ekspertai teigia, kad baldų gamybos įmones atidžiau stebėti pradėjo, kai vieni po kitų didieji šio verslo atstovai paskelbė apie priverstines darbuotojų prastovas. Jų pagrindine priežastimi įmonių vadovai įvardino staigiai krintantį užsakymų kiekį.

„2020–2021 m. sparčiai augęs baldų gamybos sektorius nuolat skelbė apie šimtus laisvų darbo vietų. Tačiau šiuo metu baldininkai susiduria su ženkliu paklausos mažėjimu – VDA duomenimis, jis siekia 32,5 proc., palyginti su analogišku rodikliu pernai spalį. Šį mažėjimą nulėmė keletas priežasčių – naujų baldų prisotinta Europos Sąjungos rinka, lėtėjantis NT sektorius, dėl pabrangusių žaliavų bei elektros išaugusios gamybos sąnaudos, taip pat – nutrūkęs eksportas į Rusiją ir Baltarusiją”, – pranešime cituojamas – pasakoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Anot šio pranešimo, bendrovėje „Klaipėdos baldai“ darbuotojų sumažėjo nuo 791 iki 706.

Šiuo metu pagal darbuotojų skaičių baldų gamybos įmonių dešimtukas atrodo taip: „Narbutas International“ (1342), „Dominari“ (965), „Klaipėdos mediena“ (741), „Freda“ (716), „Klaipėdos baldai“ (706), „Theca Furniture“ (661), „Freda II“ (658), „Sakuona“ (611), „Visagino linija“ (573) bei „LTP Texdan“ (573).

Iš išvardintų įmonių tik bendrovės „LTP Texdan“ kreditingumo reitingai per pastaruosius metus pakilo, o kitų įmonių liko tokie patys arba krito.

Aurimas Kačinskas prognozuoja, kad tikroji padėtis baldų gamybos sektoriuje išaiškės birželį, kai visos įmonės privalės pateikti finansinę atskaitomybę.

2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priskiriama 17 proc. visų baldų gamintojų, kai pernai sausį tokių įmonių buvo 19 proc., o dar metais anksčiau – 26 proc.

Pagal vėlavimo mokėti tikimybę aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 23 proc. baldų gamintojų. 2022 m. pradžioje šis rodiklis siekė 24 proc., o 2021 m. – 39 proc.

Nuo 2004 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 380 baldų gamybos įmonių, tačiau 2020–2021 m. nemokių bendrovių skaičius buvo sumažėjęs iki 10–11 per metus, o vėliau jis vėl pradėjo augti: pernai ir šiemet bankrotas paskelbtas 15 baldų gamybos įmonių.