Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose paskelbtas sprendimas reto pobūdžio byloje, kurioje atsakovu tapo uostamiesčio savivaldybės valdoma UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). 

Pirma instancija visiškai patenkino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ieškinį.  

Pastarosios atstovai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog uostamiesčio KRATC veiksmai padarė didelę reputacinę žalą ir viešosios opinijos požiūriu atrodo kaip galimos korupcijos apraiškos. 

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad iki teismo nukeliavusi istorija prasidėjo dar pernai rugsėjį, kai VTEK paskelbė, jog po atlikto tyrimo nustatė, kad buvusi Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Šipulskienė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimus pasibaigus tarnybai.  

Tyrimo metu nustatyta, kad J. Šipulskienė pernai birželio pradžioje įsidarbino KRATC neišlaukusi vienerių metų po to, kai nustojo eiti pareigas departamente.  

„Dirbdama aplinkosaugininke per paskutinius tarnybos metus ji atliko keturis bendrovės, kurioje vėliau įsidarbino, patikrinimus ir surašė patikrinimo aktus. J. Šipulskienė kreipėsi į VTEK, prašydama taikyti jai individualią išimtį įsidarbinti, tačiau pradėjo dirbti, nesulauksi sprendimo. Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo KRATC direktorei nutraukti darbo sutartį su J. Šipulskiene”, – buvo rašoma VTEK pranešime.  

Visgi KRATC nepaklausė tokio etikos prievaizdų siūlymo, tad institucija kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų bendrovę nutraukti tokią sutartį.  

Bylą išnagrinėjusi teisėja Marija Augustinaitė pirmiausia nesutiko su KRATC advokato Manto Mikalopo teiginiais, jog toks ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas vien dėl neva praleisto senaties termino.  

Anot teismo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas teisę reikšti tokį ieškinį sieja ne su sužinojimo apie asmens įsidarbinimą momentu ir ne su sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog toks įsidarbinimas pažeidžia įstatymą, o aplinkybe, kad yra neįvykdytas VTEK  pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį.  

Taip pat teismas akcentavo, jog VTEK sprendimas, kuriuo buvo pripažintas J. Šipulskienės padarytas pažeidimas, nebuvo apskųstas administraciniam teismui ir įsigaliojo.  

„J. Šipulskienei nesilaikant imperatyvių Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negaliojančia. <…> Darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, o pagal bendrąjį teisės principą, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. Ex injuria jus non oritur), iš tokių neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, pagal šią sutartį darbo teisiniams santykiams toliau tęsiantis, todėl ieškinys tenkintinas”, – rašoma teismo sprendime.  

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, tad ir J. Šipulskienės atveju  ji pripažintina negaliojančia tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Teismas nurodė, kad ji turi būti nutraukta pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį atvejį, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.  

Kadangi KRATC šioje instancijoje pralaimėjo ginčą, jam nepriteista ir 2 631,76 Eur suma, išleista advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bendrovei teismas nurodė sumokėti 107 eurus žyminio mokesčio.  

Toks pirmos instancijos sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.