F. Kafka, Gėtės „Faustas“, Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ – tai tik keletas nemarios pasaulinės klasikos literatūros kūrinių ir garsių autorių, kuriuos pasitelkiant judesio magiją ir šokio sprendimus Klaipėdoje kuriančiam choreografui ir režisieriui Taurūnui Baužui jau teko savaip interpretuoti scenoje. Šįkart jis ėmėsi šokio spektaklio-filmo pagal Antano Škėmos kūrinį „Balta drobulė“. Pagrindinį vaidmenį šiame šokio spektaklyje-filme atlieka talentingas šokėjas iš Ukrainos.

T. Baužo ir plačios kūrybinės komandos interpretacijoje „Balta drobulė“ virto Film noir (pranc. juodasis kinas) elementais persmelktu šokio filmu, kurio finalą vainikuoja gyvas šokio spektaklis.

„Nemokėdamas pasakyti kaip jautiesi, kuri taip, tarsi išrėkdamas savo jausmus“, – sako naujojo spektaklio-filmo autorius, choreografas ir režisierius Taurūnas Baužas.

Taurūnas Baužas filmavimų metu

Pasak jo, būtent užslėpti tam tikri vidiniai kompleksai ar būsenos dažnai lemia kūrinių ar literatūrinių veikėjų pasirinkimus, kuriuos norisi
įkūnyti ar juos savaip interpretuoti scenoje.

Kūrėjo teigimu, mokykloje suprasti „Baltą drobulę“ jam, kaip ir turbūt daugeliui, sekėsi nelengvai.

„Tačiau ir Kafkos kažkada nesupratau, o vėliau kūriau spektaklį apie jį. „Balta drobulė“ turi savyje kažką ypatingo. Tas chaosas, dualizmas, pati rašymo struktūra verčia vis grįžti prie šio romano ir dar kartą į jį įsigilinti, nes kiekvieną sykį jį pamatai kitaip, kiekvieną sykį pastebi naujus dalykus, kurie nuspalvina romaną kitomis spalvomis. Ne veltui šis kūrinys laikomas vienu geriausiu mūsų rašytojų literatūros kūrinių, jis tiesiog atima žadą. Šio kūrinio didžiausias išskirtinumas – netradicinis teksto ir kalbos raiškos stilius. Laikas visuotinio karantino metu turbūt ne vienam sukėlė vienišumo jausmą, apmąstymus apie gyvenimo prasmę. Aš pats jaučiausi tarsi gyvendamas vientisame vidiniame monologe, pats sau užduodamas klausimus ir į juos atsakydamas. Daug skaitant ir dažnai galvojant apie literatūrinius personažus, ką jie darytų vienokiu ar kitokiu atveju, į galvą atėjo mintis, kad šiuo metu jaučiuosi toks vienišas, koks buvo Antanas Garšva. Turbūt tai ir buvo pirmoji užuomazga, kuri po truputį išsivystė į meninį kūrinį”, – pasakoja T. Baužas.

Jis sako norėjęs, kad filme vyrautų XX a. vidurio atmosfera, kurioje gyveno A. Škėma bei kūrė „Baltą drobulę“.

„Nenorėjau pateikti klasikinio to laikmečio filmo, tiesiog juodai balto. Ieškojau įvairių būdų, kaip sukurti „garšvišką“ atmosferą, kurioje herojus užstrigęs savo kasdienybėje. Taip kino operatoriaus Sergej Bezuglov dėka buvo pasirinktas filmavimo stilius. Vietomis vaizdas matomas A. Garšvos akimis, vietomis – iš šalies, taip leidžiant žiūrovui susitapatinti su herojumi, tačiau nejausti nejaukumo. Visą vaizdą sustiprina nepaprastai taikli jaunojo kompozitoriaus Jono Raudonio muzika, kuri filmo vaizdui prideda dar daugiau mistikos. Pradžioje pamatęs kinematografinę meno išraišką, filmavimo darbų pabaigoje suvokiau, kad ir kūrinys, ir darbas turi kažką savyje daugiau, todėl būtų įdomu visą tai sujungti į gyvą pasirodymą ir filmą. Tokių analogų dar neteko matyti. Galbūt tai yra naujos meno krypties pradžia. Statydamas trumpo metro filmą, norėjau, kad žiūrovas ne apatiškai stebėtų, o būtų jo dalyviu. Taip atsirado antra dalis – gyvas pasirodymas. Tiek viena, tiek kita dalys yra tarsi aliuzija į romaną, kuriame veiksmas pasakojamas taip pat dviem etapais: praeitis – dabartis. Žiūrovas išvys meninį reginį – paskutinę Antano Garšvos gyvenimo dieną”, – sako T. Baužas.

Jis sako, jog nusprendęs kurti šį filmą vietą filmavimui jau buvau numatęs iš anksto, nes „Klaipėdos „Hofo“ kiemelis, „Herkus Kantas“ yra tobulos lokacijos šiam kūriniui”. Dėl pradedamo įgyvendinti „Memelio miesto” projekto „Hofas“ turėjo būti pirmas griaunamas pastatas, todėl darbai buvo skubinami, kad būtų spėta viską nufilmuoti. Filmuota buvo ir Klaipėdos senamiestyje.

Pagrindinis aktorius, šokėjas, kuris įkūnijo Antaną Garšvą – Mykhailo Mordasov iš Ukrainos, su kuriuo T. Baužas susipažino prieš keletą metų.

„Mykhailo yra nepaprasto talento artistas. Negalėčiau sakyti, kad tik šokėjas, nes tai, ką jis atlieka tiek prieš kino kamerą, tiek ant scenos, yra verta žodžio – artistas. Tai tikras profesionalas į savo darbą žiūrintis labai atsakingai. Net ir vizualiai Mykhailo man yra kažkiek panašus į Antaną Škėmą”, – sako T. Baužas.

Spektaklio-filmo premjera planuojama jau šios vasaros pabaigoje, rudens pradžioje.