Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras surengtoje spaudos konferencijoje informavo, kad šiemetiniame tarptautiniame muzikos festivalyje „Klaipėda“ žiūrovų lauks trys premjeros: koncertas „Karas ir taikas“, opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, bei kantata „Carmina Burana“. Tačiau šiemet nelieka žiūrovų ir teatro kritikų pamėgtos operos „Skrajojantis Olandas“.

Tradiciškai festivalis vyks buvusiame Paulio Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge.

Liepos 28 d. festivalis prasidės koncertu „Karas ir taika“, jame dalyvaus Kijevo operetės teatro choras. Klaipėdos muzikinio teatro direktorės Laimos Vilimienės teigimu, neseniai buvo gauta informacija, kad chore esantys ukrainiečiai vyrai dėl vykstančio karo nebus išleisti.

„Pats pavadinimas teikia nuorodą, kad karo akivaizdoje mes organizuojame šį renginį, tad viskas suguls taip, kaip aplinkybės ir leis“ ,- teigė direktorė.

Rugpjūčio 4 d. debiutuos 3 veiksmų opera „Klaipėda“, kuri dedikuojama Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Spaudos konferencijos dalyviai minėjo, kad šis spektaklis išskirtinis tuo, kad turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje, operą sukūrė net keturi kompozitoriai. Loreta Narvilaitė sukūrė pirmąją dalį, Vladimiras Konstantinovas – antrąją, o trečiąją sukūrė du kompozitoriai – Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas.

„Pagrindinė idėja buvo sujungti klaipėdiečių pajėgas. Ko gero, atsispyrėme nuo to. Klaipėda yra turtinga savo talentais, ir norėjome duoti galimybę jiems skleistis“, – sakė L. Vilimienė. 

Pirmo veiksmo autorė Loreta Narvilaitė teigė, kad burtų keliu buvo paskirta kuris kompozitrius, kurią muzikinę dalį rašys.

„Labai džiaugiuosi, kad likimas man lėmė rašyti pirmą operos veiksmą. Tai yra tarsi įžangą į veiksmą, vėliau veiksmo pabaigoje užsimezga intriga ir įvyksta pasiryžimas kovoti, kad Mažoji Lietuva būtų mūsų“, – sakė kompozitorė.

Pasak jos, atlikimo atviroje erdvėje faktorius buvo vienas svarbiausių pasirenkant muzikinę tematikos medžiagą.

Antrąjį veiksmą, prologą ir epilogą parašęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas patvirtino, kad kūrybinis procesas skyrėsi nuo anksčiau buvusių.

„Visi veiksmai buvo kuriami visiškai izoliuotai, mes tik apsitardavome dėl atlikėjų ir orkestro sudėties. O pati medžiaga ir jos traktavimas, buvo individualios stilistikos dalykas“, – sakė V. Konstantinovas.

Renginį moderavusi Veronika Janatjeva atkreipė dėmesį, kad trečioje veiksmo dalyje žiūrovams reikia būti itin atidiems, ne tik klausytis žodžių kas yra sakoma, bet suprasti kokie garsai skamba tuo metu. Vienas iš šios dalies kūrėjų Kristijonas Lučinskas pasitelkė laikrodžio tiksėjimą, Biržos tilto keliamą triukšmą ir kitus garsus. Pasak autoriaus, tai simboliai, menantys dabartį ir ateitį.

Operos „Klaipėda“ režisierius Gytis Padegimas šiame pastatyme visiškai atsisakė vaizdo projekcijų.

Muzikinio teatro direktorė tikino, kad nors projektas yra vienas, tačiau pasiruošimas jam buvo ilgas. Apie spektaklio idėją buvo pradėta mąstyti dar prieš porą metų. Iššūkis buvo keturi skirtingi kompozitoriai, nes kiekvienas jų turi savitą muzikos kalbą. Viską sujungti turėjo libreto autorius, filosofas Arvydas Juozaitis.

„Šiuo metu pasaulį purto globalios problemos, bet visos globalios problemos sprendžiamos labai lokaliai. Jeigu tu namuose nesusitvarkysi, joks globalus pasaulis tavęs neišgelbės ir tu jo neišgelbėsi“, – teigė A. Juozaitis.

Kalbėdamas apie kūrybinį procesą, dramaturgas užsiminė, kad jam patiko pačios operos sumanymas. Libreto autorius stengėsi rašyti kūrinį, kuriame būtų logiškas veiksmas ir nuoseklūs veikėjai. Spektaklis yra apie istorinius įvykius, vykusius prieš 100 metų, tačiau autorius įtraukė keletą išgalvotų veikėjų, kurie pagyvino patį spektaklį.

„Polovinskas Budrys (Jonas Polovinskas-Budrys, Lietuvos žvalgybininkas, vadovęs karinei 1923 m. sausio operacijai – R. L.), turi čia šaknis, aš leidau Budriui turėti nesantuokinę dukrą. Jeigu Justinas Marcinkevičius Mažvydui leido turėti sūnų, nors istoriškai neįrodyta, tai aš Budriui leidau turėti nesantuokinę dukrą, jinai Katrė vardu, o vėliau sukilimo metu pasivadina Memele“, – sakė autorius. 

Rugpjūčio 11 d. vyks baigiamasis festivalio renginys, videografinis oratorijos spektaklis, pagal vokiečių kompozitoriaus Karlo Orfo sukurtą kantatą „Carmina Burana“. Režisierius ir idėjos sumanytojas Dalius Abaris sako, kad elinge šis kūrinys pasirodys iš dar nematytos pusės. Pasak D. Abariaus, anksčiau rodytam „Skrajojančiam olandui“ jis nusileis savo scenografijos dydžiu. Pakeista scenografijos vieta ir apsuktas matymo kampas lėmė tai, kad padidės erdvė žiūrovams, bus galima sutalpinti dvigubai daugiau žiūrovų negu pernai.

Videografiją kantatui sukūrė Martynas Norvaišas, scenoje vienu metu bus du chorai – Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų, bus apie 100 žmonių scenoje. 

INFORMACIJA

1998–2020 m. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengtas tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ tapo vienu svarbiausių traukos taškų klasikinės muzikos gerbėjams Lietuvos pajūryje vasaros metu. Gimęs iš dirigento Stasio Domarko iniciatyvos festivalis nuosekliai vykdė savo misiją – puoselėjo profesionalųjį scenos meną Vakarų Lietuvoje, kasmet pristatydamas operos, operetės ir šokio spektaklius, simfoninės ir vokalinės muzikos programas.

2021-aisiais festivalis pakeitė savo įvaizdį ir mastelį: jis buvo pervadintas į Klaipėdos festivalį, o jo pagrindiniu siekiu tapo įsitvirtinimas tarp didžiausių klasikinės muzikos festivalių ne vien Vakarų Lietuvos, bet ir visame Pabaltijo regione.

Lygiuodamiesi į orkestrų pasirodymais ir operų pastatymais atvirame ore garsėjančius Europos muzikos festivalius, kaip kad Bregenco festivalis Austrijoje, Operos festivalis Veronos arenoje ar kaimyninėje Latvijoje neseniai pradėtas rengti Rygos Jūrmalos muzikos festivalis, Klaipėdos festivalio rengėjai savo sumanymus įgyvendina unikalioje vietoje – senajame elinge, tapusiame festivalio simboliu ir programos epicentru.