Aktorė Rūta Staliliūnaitė, aktorė ir režisierė Unė Babickaitė (Uné Baye), operos primadona Marijona Rakauskaitė ir baletmeisterė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, operos solistė Giedrė Kaukaitė – tai tik keletas garsiausių Lietuvos scenos menininkių, kurių portretus bus galima pamatyti naujoje parodoje „Scenos divos“, eksponuojamoje Prano Domšaičio galerijoje.

Pirmą kartą galerijoje pristatomus dar niekada nematytus ar mažai žinomus portretus parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė atrinko iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų. Dauguma eksponuojamų šedevrų priklauso Lietuvos dailės aukso fondui.

Paroda atidaroma gegužės 5 dieną, penktadienį, 18 val.

„Tarpukariu, XX a. vidury ir II pusėje tapyti moterų menininkių portretai atskleidžia ne tik portreto žanrą, kūrinių autorių meistriškumą ir jų kūrybinius ieškojimus, bet ir lietuvių moterų menininkių charakterius, visuomenės požiūrį į moterį menininkę ir į menininko statusą apskritai, grožio kanoną, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė. – Kiekviena kūrėja turi ypatingą istoriją, liudijančią jų valią, viziją ir drąsą. Parodoje taip pat įdomu palyginti, kaip vienas ar kitas kūrėjas vyras pristato moterį menininkę, kas jam yra svarbu.“

Atlikėjos dažnai vaizduojamos įkūnijančios savo garsiausius vaidmenis. Todėl parodoje galima išvysti net keletą Karmen portretų – du įspūdingiausieji yra net tik dailininkų Vlado Didžioko ir Petro Kalpoko, bet ir vaidmenį sukūrusių M. Rakauskaitės ir O. Dubeneckienės-Kalpokienės, simbolinė dvikova. Parodos lankytojai akimirksniu atpažins ir R. Staliliūnaitę, kurią portreto meistras Vytautas Ciplijauskas pavaizdavo kaip Barborą Radvilaitę.

Atskira portretų serija skirta teatro ir kino žvaigždei Unei Babickaitei (Bay). Holivudo pripažinimo sulaukusią tragiško likimo aktorę tapė žinomi dalininkai Kazys Šimonis, Adomas Varnas, Vytautas Kašuba ir Lietuvoje mažai pažįstamas armėnų menininkas Sarkis Katchadourianas.

Parodoje eksponuojami reti portretai, kuriuose asmenys vaizduojami visų ūgiu. „Scenos divose“ – jų visa eilė: balerinos Olgos Malėjinaitės (dailininkas Jonas Janulis), dramos teatro legendų Onos Rymaitės (dailininkas Jonas Janulis), Elenos Žalinkevičaitės (dailininkas Neemija Arbit Blatas) ir jau minėtasis R. Staliliūnaitės atvaizdai. 

Milžiniško formato Jono Mackonio paveikslas „Taip gimė Lietuvos opera“ (1985) pasakoja Lietuvos scenos meno istoriją nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Šio tapytojo drobė „Dzūkų dainininkė Zofija Gudonienė“ kartu su V. Ciplijausko kūriniu „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ atkreipia žvilgsnį į liaudies muzikos atlikėjas.

Portretai – garsių menininkų dialogai

Garsias Lietuvos menininkes vaizdavo iškilūs dailininkai ir dailininkės: V. Ciplijauskas, Pranas Domšaitis, Adomas Jacovskis, P. Kalpokas, Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Kajetonas Sklėrius, K. Šimonis, Sofija Veiverytė, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė ir kiti. Skulptūrinių portretų sukūrė V. Kašuba („Unės Babickaitės portretas“, 1941), Bronius Pundzius („Marijos Lipčienės portretas“, 1933), Petras Deltuva, o šokio stichiją atskleidė Matas Menčinskas („Šokėjai“, „Ispaniškas šokis“, apie 1936).

Parodoje ženklus Klaipėdos menininkų indėlis – tai portreto meno šedevrai, kuriuos sukūrė Juozas Vosylius, Angelina Banytė, Algirdas Taurinskas. Pastarojo kūrinys „Nijolė Narijauskaitė ir Bronius Gražys“ eksponuojami pirmą kartą.

Parodos kūratorė R. Rachlevičiūtė kviečia pažvelgti ir į tai, kaip portretuose atlikėjas vaizdavo tapytojai vyrai ir kaip tapytojos moterys – kaip atsleidė asmenybę, kokius bruožus pasirinko išryškinti, kuo skiriasi „vyriškas“ ir „moteriškas“ žvilgsniai į portretuojamas atlikėjas. Taip pat – atkreipti dėmesį į moterų susikurtus įvaizdžius – kaip portretuose mums prisistato M. Rakauskaitė, Vladislava Grigėnaitė, Nijolė Ambrazaitytė, G. Kaukaitė ir kitos menininkės.

Dauguma parodoje „Scenos divos“ eksponuojmų tapybos ir skulptūros kūrinių yra atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos, o taip pat pasiskolinti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejaus, Klaipėdos dramos ir Kauno nacionalinio dramos teatrų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, TARTLE meno pažinimo centro ir privačių kolekcijų.

Paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki liepos 24 d.