Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Jūrininkų ligoninė medikai antradienį su klaipėdiečiais dalijosi žiniomis apie širdies nepakankamumą ir mokė, ką daryti, jei sustotų šalia esančio žmogaus širdis. Savo istorija renginyje dalijosi širdies nepakankamumu keletą metų sirgusi ir jau dvejus metus su donoro širdimi gyvenanti Aistė Štaraitė.

Ši iniciatyva buvo skirta širdies nepakankamumo savaitei, siekiant atkreipti dėmesį į pandemijos mastą įgaunančią ligą.

Jūrininkų ligoninės gydytojai kardiologai priminė, kad širdies nepakankamumas pasireiškia, kai dėl nusilpusios raumens funkcijos širdis nebepajėgia aprūpinti organizmo reikiamu kraujo, o tuo pačiu ir deguonies kiekiu. Dažniausiai pasitaikantys šios ligos simptomai yra nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas, kulkšnių patinimas ir kt.

Renginio iniciatorės, Širdies aritmijų skyriaus vedėjos, gydytojos kardiologės Romos Kavaliauskienės teigimu, širdies nepakankamumas dažnai išsivysto dėl to, kad žmogus serga ar galbūt anksčiau susidūrė su tam tikrais sveikatos sutrikimais: koronarinių arterijų liga, miokardo infarktu ar padidėjusiu kraujospūdžiu, kurie pakenkė ar apsunkino širdies darbą.

Aistė Štaraitė ir Roma Kavaliauskienė

„Širdies nepakankamumo diagnozė nereiškia, kad jūsų širdis nustos veikti. Tai reiškia, kad jūsų širdžiai sunku dirbti, norint užtikrinti jūsų kūno poreikius, ypač fizinio aktyvumo metu. Šiandieninė medicina ir pažangūs gydymo būdai leidžia pristabdyti ligos progresavimą. Žinoma, labai svarbus ir paties paciento indėlis keičiant gyvenseną, laikantis medikų rekomendacijų“, – akcentavo R. Kavaliauskienė.

Širdies nepakankamumas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga. Ji užklumpa ir jaunus žmones. Savo istorija su auditorija ir medikais pasidalijo Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė, kuriai prieš dvejus metus transplantuota donoro širdis. Pirmąjį kartą širdies nepakankamumo diagnozę jauna moteris išgirdo prieš šešerius metus. Tuomet nė trisdešimties neturėjusią A. Štaraitę kamavo nuolatinis dusulys, silpnumas, ji priaugo svorio – turėjo visus klasikinius šios ligos požymius.

Nustačius ligą ji jau buvo toli pažengusi. Išnaudojus visas medicinines galimybes, chirurgines intervencijas, galiausiai jaunai moteriai liko tik vienas šansas – širdies persodinimas.

„Kasdien jaučiu dėkingumą už suteiktą dovaną gyventi ir rūpinuosi savo sveikata: tiek fizine, tiek emocine. Noriu atkreipti dėmesį, kad profilaktiškai tikrintis sveikatą būtina bet kurio amžiaus žmonėms. Svarbu ne tik laiku nustatyta diagnozė, puikios intervencinio ir chirurginio gydymo galimybės, kvalifikuoti specialistai ar vaistų prieinamumas, bet ir paties paciento indėlis. Privalome tinkamai savimi pasirūpinti, jei reikia – keisti gyvenimo būdą, kantriai dirbti su savimi“, – pasakojo Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos
prezidentė.