Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-05-11 |
Nors naujasis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus atsisakė įsikurti per 200 metų skaičiuojančiame rotušės pastate, jo vadovaujama administracija imasi stogo kapitalinio remonto darbų.
Kol kas nežinoma, ar senoji rotušė liks tik paprasta savivaldybės kontora, ar bus pritaikoma ir reprezentacinėms bei turizmo funkcijoms. Anksčiau buvo daromi žygiai, kad čia būtų atkurta karalienės Luizės salė, galėtų persikelti Santuokų rūmai.
Apsilankiusius šiame pastate dažnai stebina koridoriuose sustatyti kibirai, patiesti skudurai: lyja, varva per stogą. Kai čia rezidavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ne kartą buvo bandyta stogą lopyti, tačiau specialistai nerasdavo to varvėjimo priežasčių.
Šiuo metu savivaldybė paskelbė šio pastato stogo kapitalinio remonto darbų viešąjį pirkimą. Norima, kad šis darbas pagal UAB „Klaipėdos projektas” parengtą techninį darbo projektą būtų atliktas per 9 mėnesius.
Pastate yra suformuoti du nekilnojamojo turto objektai: vienas iš jų nuosavybės teise priklauso UAB „Mūsų laikas”, kitas – Klaipėdos miesto savivaldybei. Patalpų bendras pastato plotas – 2042,26 kv. m. Projekto apimtyje numatyta remontuoti pastato stogo dalį virš patalpos, priklausančios Klaipėdos miesto savivaldybei.
ISTORIJA
Dabartinė rotušė iš pradžių buvo gyvenamosios paskirties pastatas, statytas XVIII a. pb. – XIX a. pr., priklausęs danų konsului ir garsiam pirkliui L. Lorkui bei jo žmonai, kurie vėliau namą perdavė savo žentui – konsului Fr. Konsentijui. 1807-1808 m. šis pastatas buvo tapęs Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės rezidencija.
1845 m. Klaipėdos miesto magistratas nupirko šį namą ir 1846 m. pavertė jį miesto rotuše. Pritaikant pastatą administraciniai paskirčiai, buvo atlikti pirmieji vidaus patalpų pakeitimo darbai. 1875-1877 m. pastato išorė rekonstruota pagal vietinio architekto Kornelijaus (Cornelius) parengtą projektą. Antras aukštas buvo pakeltas apie metrą, pakeistas fasadų dekoras, naujai išmūrytas frontonas, langų angos liko nepaliestos. Vidus pertvarkytas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio (Mayer) projektą.
1928 m. rotušė buvo plečiama, rytinėje pusėje pastatytas priestatas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. namą naudojo nacistinės Vokietijos valdžia. Sovietmečio laikotarpiu pastatas atiteko įmonei ,,Statybos trestas” kuri vėl rekonstravo pastatą, rytinėje pusėje pristatė dar vieną priestatą. Projektą parengė architektas Petras Lapė.
Sovietmečiu buvo užpilti pastato rūsiai, sužeminta ir supaprastinta posėdžių salė, išardyti mediniai laiptai, vietoje jų atsirado gelžbetoninės konstrukcijos laiptai.
Pastatas dar kartą tvarkytas 1996 m. Atkurtos langų, durų angos bei fasado puošybos elementai.
Parašykite komentarą