„Situacija Klaipėdoje greitai prives prie blogiausių pasekmių”

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2023-05-13

1923-ųjų sausio 21 ir 22 dienų dokumentai, dabar saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, rodo, jog temperatūra Lietuvos užimtame Klaipėdos krašte bei tarptautinėje arenoje tuo metu ir toliau kilo.  

Praėjusiame šio ciklo rašinyje skelbėme apie vieno iš įtakingų to meto Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valdininko pareiškimą, jog „Klaipėda užtarnauja būti sunaikinta kanuolėmis ir išnykti ant visados”, o po poros dienų iš Paryžiaus jau skriejo pranešimas, kad „dabartinė situacija greitai prives prie blogiausių pasekmių”. 

Apie galimybę reikalus spręsti jėga tuo metu prabilo net ir gerokai nuosaikiau nei prancūzai besilaikę britai. Tad šiame kontekste visai natūraliai atrodo iš Klaipėdos į Kauną tomis dienomis skrieję prašymai geriau aprūpinti „sukilėlių” kariuomenę.  

Klaipėdos krašto „sukilėliai”. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Prašė pagalbos kariuomenei

Sausio 21-ąją Klaipėdoje, Liepojaus (dabar – Herkaus Manto) g. 15 name įsikūręs Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) išsiuntė kreipimąsi į Lietuvos premjerą ir užsienio reikalų ministrą Ernestą Galvanauską, prie kurio pridėjo sausio 19-osios Šilutės „Seimo” nutarimą.  

Žinia, šio susirinkimo metu kelios dešimtys vietos lietuvių vienbalsiai nutarė „prisijungti prie Lietuvos Respublikos autonominės dalies teisėmis, tuomi pasilaikant pilną savyvaldybą šituose reikaluose: tiesiogių mokesčių ir akcižės, kultūros ir tikybos, teismo, žemės – ūkio ir miško, socialės apsaugos ir visokių kitų vidaus reikalų, kaip tai atsikartotinai yra pareikšta Mažosios Lietuvos Organizacijų ir patvirtinta Lietuvos St. Seimo nutarimu iš 1921 metų lapkričio 11 dienos”. 

„Turime garbės prašyti Lietuvos Valdžią mūsų Seimo prašomąją pagelbą Klaipėdos Kraštui suteikti neatidėliojant, kadangi mūsų jaunoji savanorių kareivija reikalinga visokeriopos skubios pagalbos ginant Krašto neliečiamybę, – ekonominė gi Krašto padėtis senosios valdžios tiek privesta prie katastrofos, kad Klaipėdos Kraštas negali sėkmingai tvarkytis. Viršminėto akyvaizdoj Klaipėdos Kraštui reikalinga skubiausias prisijungimas prie Lietuvos Valstybės, deklaracijoj nurodytais pamatais, kurio prisijungimo įvykdymui artimiausiu Laiku bus prisiųsta įgaliota delegacija”, – rašoma kreipimesi, kurį pasirašė VMLGK pirmininkas Martynas Jankus, pirmasis sekretorius Jonas Vanagaitis ir antrasis sekretorius Vilius Šaulinskis.  

Pagalbos vadinamosios savanorių kariuomenės „apšarvavimui ir apmundiravimui” prašė ir jos vadas Jonas Polovinskas-Budrys bei sukiliminės direktorijos vadovas Erdmonas Simonaitis, tądien išsiuntę atitinkamą raštą Lietuvos Vyriausybės atstovui Klaipėdos krašte Antanui Smetonai.  

„Laukiame kuoskubiaisiai šios, mums reikalingos paspirties ir nurodymo, kokiomis sąlygomis toji paspirtis bus sutelkta”, – trumpame rašte išdėstė pagrindiniai sukilimo operacijos veikėjai, pridėję atitinkamą reikiamos ginkluotės, arklių ir įvairų daiktų sąrašą. 

Smetona skundėsi sunkių darbų gausa

Sausio 22-ąją A. Smetonos patarėju tapęs Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Jonas Žilius E. Galvanauskui siuntė ataskaitą apie įvykius Klaipėdos krašte sausio 12-22 dienomis.  

Joje jis tvirtino, kad į minėtąjį Šilutės „Seimą” suvažiavo „apie 106 atstovai”.

Ataskaitą J. Žilius užbaigė informuodamas, kad sausio 22-osios rytą į Klaipėdą atvažiavo „specialis Lietuvos atstovas prie Aliantų čia siunčiamos komisijos” (A. Smetona – M. V.).  

Tą pačią dieną į Kauną siųstoje šifruotoje telegramoje jis informavo, kad savanoriai paleido į laisvę Šilutės viešbutyje „po lengvu areštu” laikytus buvusios direktorijos narius Fritzą Matzies ir Hugo Reidį. Jie esą buvo suimti po to, kai Klaipėdos krašto vyriausiasis komisaras Gabriel Jean Petisné, „norėdamas palaikyti savo autoritetą, šaukė prie savęs nepabėgusius narius senosios direktorijos ir Staatsrato, kad priparodžius, jog senoji valdžia da funkcijonuoja”.  

„Petisnė dėl to didei pyko ir reikalavo nuo manęs tarpininkavimo. Pasižadėjus raštiškai, kad atsisako nuo Direktorijos, Macys su Reidžiu tapo paleisti”, – rašė J. Žilius.  

Kartu jis informavo, kad J. Polivinsko-Budrio pokalbis su Klaipėdon atplaukusio anglų karo laivo HMS „Caledon” admirolu nedavė „jokių vaisių”, o „Lietuvos atstovo tarpininkavimas tarp sukilėlių ir alijantų darosi sunkus, kadangi francuzu kareiviai kasa apkasus aplink kareivines”.  

Tądien savo pirmąjį konfidencialų pranešimą E. Galvanauskui siuntė ir pats A. Smetona.  

„Geriausiai vyksta karo žinybai. Ten rodos pakanka tvarkos ir darbštumo. Tik reiktų daugiau pasirūpinti savanorių materialiu būviu. Jie vyrai kaip reikiant yra; jų tvarkingumu stebisi ir Alijantų pusė. Taigi savanoriams reiktų daugiau materialės pašalpos. Jie ketina kreiptis į mane tuo reikalu. Kas kita civilinė valdžia. Ji dar neįėjusi į tikras vežas ir primena Lietuvos Tarybos valdžios pradžią, tik tuo skirtumu, kad neturi inteligentijos. Pasireiškia plano nebuvimas ir garbės erzelis. Tuo atžvilgiu iš mūsų pusės kreipiama domesio, kad jų srovės susiderintų ir priešakiu atsistotų nors keli inteligentingi asmens”, – rašė A. Smetona ir siūlė į tokias pozicijas mažlietuvius diplomatus: Lietuvos atstovą Latvijoje Dovą Zaunių arba atstovą Estijoje Viktorą Gailių.  

Kartu buvęs pirmasis Lietuvos prezidentas darė prielaidą, kad „dabartinis priešakis, matyti, nenorėtų jų turėti savo tarpe”. 

„Anglų laivas daro spūsnio į Klaipėdos Krašto valdžią, kad atitrauktų savanorių kariuomenę už miesto. Tikslas – kad galėtų armotomis iš jūrių taikinti į sukilėlius. Dabar gąsdinti šūviais miestas nepatogu”, – rašė A. Smetona, informavęs, kad iki tol spėjo susitikti tik su E. Simonaičiu.  

Anglų karo laivo HMS „Caledon” įgula Klaipėdoje 1923-iųjų sausį. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kartu jis siūlė be Krašto apsaugos ministerijos leidimo niekam neleisti įvažiuoti į Klaipėdos kraštą, nes kai kurie tokie svečiai esą „įneša daug netvarkos”.  

„Štai kad ir vakar viename restorane, kaip man pranešė, du Kauno inteligentu (valdininku) vokiečius vertė Lietuvos imną priimti ir tuos, kurie neatsistoja begant, ėmė stumdyti.<…> Tai nėra patriotų darbas. Gink Dieve, kad mūsų partijų agentai neimtų skirstyti savotiškai Klaipėdos gyventojų partijomis. Jų Klaipėdiečių struktūra tai tris partijos – laukininkai, pirkliai ir darbininkai. Stiprus brėžimas tautiškumo – vokiečių lietuvių – labai pakenktų. Dabar vokiečiai, kaip man rodosi, yra pasingi gal kiek palankūs lietuviams, – t. y. Didžiajai Lietuvai. <…> Reikia vis didesnis ir didesnis sąjūdis darytis visoje Lietuvoje Klaipėdos Kr. naudai: rinkti organizuotai pašalpą, aiškinant visuomenei padėtį. Opiausias klausimas – tai Anglų pasiūlymas išsikraustyti ginkluotas pajėgas iš Klaipėdos”, – rašė A. Smetona.

Jis išreiškė pageidavimą turėti vieną ar du patarėjus bei tikino, kad vietoje tokių surasti negali. Konkrečiai pasiuntinys nurodė, kad pageidautų Antano Merkio. 

„Be galo sunku yra man taip iš karto tokių sunkių uždavinių krūva”, – skundėsi premjerui A. Smetona.  

Erzino prašymai dėl karo laivų

Tądien į Kauną telegramą siuntė ir Lietuvos atstovas Paryžiuje Oskaras Milašius. Jis informavo apie erzelį Ambasadorių konferencijoje, kurį sukėlė E. Simonaičio prašymas atšaukti iš Klaipėdos į ją atplaukusius sąjungininkų laivus.  

„Francuzų vyriausybė reikalauja, kad Lietuvos vyriausybė tučtojaus griebtųsi visų priemonių, kad Simonaitis ir jo kabinetas pakeistų savo elgesį, nes kitaip ypatinga komisija visai nesileis į derybas su juo dėl tvarkos įvedimo. Jeigu Lietuvos vyriausybė neitikins tuojaus Simonaičio, kad toks jo elgesys sudaro didelį pavojų musų valdžiai, dabartinė situacija greitai prives prie blogiausių pasekmių”, – rašė O. Milašius.  

Analogiški signalai dėl tokio E. Simonaičio prašymo tądien atkeliavo ir iš Londono. Lietuvos atstovas Jungtinėje Karalystėje Tomas Norus-Naruševičius informavo, kad britų Užsienio reikalų ministerijos valdininkas Esmond Ovey pareiškė, kad „tokia taktika nieko mums nepadės”

„Reikia mums suprasti, kad toks pastatymas ant jėgos klausimo kaip sukilėlių vado daroma, yra nonsensas, nes Anglijos, Prancuzijos ir Italijos jiegos stipresnės negu visos Lietuvos ir Aliantai ypatingai grasinanti jiems jiega gauna „good case” (diplomatinį įrankį), gera preteksta pasaulio akyse ginti savo suverenitetą irgi jiega, ir tame yra jie nemažiau opus negu patys lietuviai, nes pagal Versalės sutarties, tas kraštas yra Aliantų suverenitete, ir tą savo suverenitetą, gins visa savo galybe, kad palaikyti savo prestižą pasaulio akyse, nes nuo to priguli Europos tvarka ir taika. Prancūzai veikė ten kaipo taikos sargai Aliantų vardu. Sargyba, sukilėlių apsupta, reikia jų gelbėti ir išeiti Aliantams su garbe iš tos padėties. Aliantų galybė ir prestižas to reikalauja. Taigi, jis dar kartą pabrėžė, kad grąsinimo politika stipresniems mums negelbės, tik irituos ir apsunkins ryšimo klausimą. <…> Mums patarta pirmiausiai ramiai užsilaikyti, nesilaikyti grąsinimo taktikos, rimtai ir atsargiai apgalvoti savo taktiką ir argumentus, nes mes turim „very strong case”, – rašė diplomatas.  

Jis informavo, kad anglai lygina Klaipėdos įvykius su Liucijano Želigovskio žygiu į Vilniaus kraštą.  

„Joki mano darodymai neturėjo efekto. Iš to sprendžiu, kad jie gali turėti faktų, kurių aš nežinau”, – rašė T. Norus-Noruševičius.  

Diplomatas taip informavo pridedantis laikraščio „Times” pranešimą iš Paryžiaus, kad prancūzai reiškia nepasitenkinimą dėl A. Smetonos paskyrimo atstovu Klaipėdos krašte, nes jis esą yra provokiškas.  

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Stop vokiško tautiškumo pasaulėžiūrai - žodį sukilimas pakeisti į akciją

Klaipėdos krašto išlaisvinimo iš okupantų trys etapai buvo pavadinti vienu žodžiu – sukilimas. Terminas „akcija“ tinka naudoti tik aprašant siaurai ...
2024-12-08
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Klaipėdoje - nesantaikos, intrigų ir šnipų lizdas

„Atvira Klaipėda“, remdamasi Lietuvos centriniame archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte 1925 metais. Klaipėdos krašto gubernatorius ...
2024-12-08
Skaityti daugiau

Mums rašo

Minėdami 1923 m. sukilimo metines turime pasakyti: stop vokiečių tautininkų materialinei ideologijai

2025 metų sausio 15-ąją švęsime Klaipėdos krašto sukilimo 102-ąsias metines. Tai pats svarbiausias įvykis ilgametėje Klaipėdos krašto istorijoje, nulėmęs ne ...
2024-12-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This