Pasak Valstybės duomenų agentūros pranešimo, šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje baigti statyti 2559 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 15,5 proc. daugiau nei 2022 m. atitinkamą ketvirtį.

Per ketvirtį pastatyti 2337 nauji gyvenamieji namai su 3870 būstų, iš jų 67 proc. – individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 411,7 tūkst. m² ir buvo 24 proc. didesnis nei 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 123,5 m², buto daugiabutyje – 71,7 m². Baigti statyti penki nauji gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabučiai), skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims, jų naudingasis plotas – 3,8 tūkst. m².

Tarp daugiausiai būstų pirmąjį šių metų ketvirtį pastačiusių penkių didmiesčių Klaipėda neminima. Uostamiesčio nėra ir tarp miestų, kuriuose šiais metais pradėta daugiausia statyti naujų gyvenamųjų namų.

Tokių iš viso yra 1322 su 3593 būstais, iš jų 42,9 proc. – individualiuose namuose. Pradėtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 325,7 tūkst. m² ir buvo 27,4 proc. mažesnis nei 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Pradėti statyti aštuoni nauji gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabučiai), skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims, jų naudingasis plotas – 1,8 tūkst. m².

Pagal naujų statybų mastus Klaipėdą tarp didžiųjų šalies miestų be Vilniaus ir Kauno lenkia, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Šiauliai su Panevėžiu.