Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija pripažinta nematerialiu kultūros paveldu

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija.

Pirmadienį Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

„Simboliška, jog vertybė į nacionalinį sąvadą įtraukta Klaipėdos krašto metais. Vertybės įrašymas į šį sąvadą yra svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti ir pripažinti kultūrinio paveldo vertę bei skatinti jos išsaugojimą ateityje”, – rašomo Etnokultūros centro pranešime.

Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su Klaipėdos etnomuzikologėmis dr. Lina Petrošiene ir dr. Algyte Merkeliene.

Autentiško pavyzdžio muzikos instrumentais Klaipėdoje tradiciją pradėjo ansambliai „Vorusnė“, „Vorusnėlė“, iki šiol tebegroja krašto ansambliai „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Giedružė“, „Verdainė“, „Ramytė“ ir kiti.

Remdamiesi moksliniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, eksperimentuodami ansambliai atkuria Mažosios Lietuvos etnografinio regiono muzikavimo tradiciją, ją plėtoja beveik keturis dešimtmečius. Šiai tradicijai yra būdingas žinių, įvairios tradicinio muzikavimo patirties ir kūrybiškumo derinys, kurį formuoja folkloro kolektyvų vadovų profesionalumas, ansamblių sudėtis bei praktiniai poreikiai. Muzikavimo puoselėtojų bendruomenei ir visuomenei ši tradicija yra svarbi kaip Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros tęstinumo ženklas.

Į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą taip pat yra įtrauktas Mažosios Lietuvos moterų tautinių rūbų aksesuaras – delmonas.

INFORMACIJA

Muzikos instrumentų pavadinimai, piešiniai, naudojimo papročiuose ir religinėse apeigose aprašymai rašytiniuose šaltiniuose pasirodė XVI–XVII a. Prūsijos lietuviai grojo kanklėmis, trimitais, birbynėmis, būgnais, švilpynėmis, smuikais, dambreliais. Daugelį muzikos instrumentų gaminosi patys, kai kuriuos pirkdavo. Nuo XVIII a. gausėjo cimbolų, citrų, psalteriumų, vėliau paplito mandolinos, variniai bei kiti mediniai pučiamieji ir kt. Per vestuves, krikštynas, vaišes Prūsijos lietuviai grodavo dainų melodijas, šokius, pritardavo religinėms giesmėms, tačiau šios instrumentinės muzikos gaidų nėra.

Šios tradicijos atgimimas prasidėjo XX a. antroje pusėje, kai 1984 metais muzikos instrumentų meistras klaipėdietis Antanas Butkus, remdamasis rašytiniais šaltiniais, rekonstravo Mažosios Lietuvos kankles-arfą, trimitą, būgną ir kitus šiame regione naudotus muzikos instrumentus. Jo pėdomis pasekė instrumentų meistrai: Alfredas Lučinskas, Alvydas Šeduikis, Egidijus Virbašius, Skalmantas Barkauskas.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Žiemą varė su vestuvėmis

Užgavėnes uostamiestyje tradiciškai organizuojantis Klaipėdos etnokultūros centras sekmadienio popietę pakvietė į Teatro aikštę, kur žiemos išvarymas šįkart buvo suorganizuotas kartu ...
2024-02-11
Skaityti daugiau

Kultūra

Kviečia į advento pašnekesį su Ričardu Doveika

Gruodžio 5 d., antradienį, 18 val., Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus klaipėdiečius ir miesto svečius į renginį Lietuvos muzikos ir ...
2023-11-20
Skaityti daugiau

Kultūra

Supažindins su moterų galvos apdangalais

Lapkričio 22 dieną, trečiadienį, 17.30 val., Klaipėdos etnokultūros centro salėje vyks parodos pristatymas – susitikimas „Ant galvelės dėjau“. Ši unikali ...
2023-11-17
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This