Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pažymi, kad dar nėra įrodyta, jog švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galėjo pažeisti kokius nors teisės aktus, nes, kaip teigiama, savo, kaip Kauno tarybos narės, veiklos išlaidas ji aprašiusi ir pateikusi taip, kaip tuo metu reikalavo savivaldybės reglamentas. Todėl, pasak politologės, J. Šiugždinienės atsistatydinimas šioje istorijoje yra labiau politikos moralės ir etikos klausimas.

„Problema nėra nei maža, nei labai vienareikšmė – taip, tai ką mes dabar matome, yra labai didelė prielaida ministrei atsistatydinti. Žiūrint iš politikos moralės, etikos pusės, praeityje yra ganėtinai panašiose situacijose ministrų buvę, kurie atsistatydino ar buvo atstatydinti. (…) Pats kontekstas rodo, kad buvo galima elgtis skaidriau ir kad tikrai dalis sumų yra „iš lempos“, bet teisės aktai lyg ir nebuvo pažeisti“, – situaciją vertina G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Visgi ji pažymi, kad šioje situacijoje atsakomybės derėtų reikalauti ne tik iš įtarimų sukėlusios ministrės J. Šiugždienės, bet ir abejonių dėl skaidrumo keliančių savivaldos politikų.

„Čia išlenda įdomus aspektas, kad taip besielgiančių žmonių Lietuvoje, jau matome, kad yra ir daugiau. Ir ne tik tokių – jau matome, kad kai kurie ir teisės ribas galimai yra peržengę. (…) Tai čia susiduriame su tokiu dalyku – jei ministrė atsistatydina arba yra atstatydinama, kodėl tik ji viena? Iš tos pusės suprantu partijos elgseną, kad kodėl turi tik vienas žmogus prisiimti tą atsakomybę, nes tokių buvo ir daugiau ir tai turi būti nebūtinai tik centrinėje valdžioje, ministro postą užimantys asmenys – tai yra žmonės, perrinkti į tarybas. Ir nesvarbu, kad jie suspendavo savo narystes partijose – iš tarybų kol kas niekas nepasitraukė“, – atkreipia dėmesį politologė.

„Tai čia atsiduriame tokioje įdomioje situacijoje – ar vienos ministrės kritimas duos didesnę pridėtinę vertę? Nors, iš pirmo žvilgsnio, ir dėl mažesnių problemų yra žmonės atsistatydinę. Tai šitą kontekstą vertinant, būtų ganėtinai etiška ir moralu ministrei žengti tokį žingsnį“, – prideda G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas nesiima vertinti į skandalą įsivėlusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės paaiškinimų dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų naudojimo. Nurodoma, kad šalies vadovas susipažins su esama situacija grįžęs iš vizito Reikjavike ir tuomet pateiks savo nuomonę.

„Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su Ministre Pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – teigiama Prezidentūros komunikacijos grupės komentare, kurį Eltai raštu perdavė G. Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.

Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

Pati premjerė I. Šimonytė, praėjus beveik savaitei, teigia ir toliau pasitikinti į skandalą dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsivėlusia J. Šiugždiniene. Pasak jos, ministrė viso savo darbo Vyriausybėje metu nesuteikė pagrindo jokiems įtarimams, kad kada nors būtų bandžiusi piktnaudžiauti kokiomis nors lėšomis.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama