Atlanto vandenyną irklinę valtimi perplaukęs ir taip 90-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metines paminėjęs Aurimas Valujavičius pagerbtas Seime. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas jam už Lietuvos ir Žemaitijos regiono, iš kurio yra kilęs lakūnas Steponas Darius, garsinimą įteikė atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

Tris mėnesius visa Lietuva sekė drąsaus lietuvio kelionę per Atlanto vandenyną. Į vienvietę irklinę valtį Aurimas Valujavičius įsėdo Europoje ir po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių pasiekė Šiaurės Amerikos žemyną. Šis rezultatas būtų buvęs dar geresnis, jei ne paskutinėmis dienomis Aurimo atkaklumą bandęs palaužti priešpriešinis vėjas ir Golfo srovė.

Majamyje išlipęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje, o savo kelionę jis dedikavo 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinėms. Pasak keliautojo, siekdamas, kad „Lituanica“ atgimtų ir šiame šimtmetyje.

Vienas iš legendinių Lietuvos lakūnų Steponas Darius yra kilęs iš Klaipėdos rajono, Dariaus kaimo. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama pagerbti tokį Aurimo Valujavičiaus žygdarbį, kuris garsina ne tik Lietuvą, bet ir visą Žemaitijos regioną, keliautoją apdovanojo atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“.

1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, „Lituanicos“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Dariškės kaime, iš kurio kilęs lakūnas Steponas Darius, jo gimtojoje sodyboje įsteigtas memorialinis muziejus, kuris kiekvienais metais mini skrydžio metines, supažindina lankytojus su šia drąsia ir pilietiška asmenybe.