Palangoje gyvenanti Agnesa Kenešytė-Gricė į literatūros pasaulį įžengė 2021 metais, kai jos romanas „Sulaukti aušros“ tapo leidyklos „Alma littera“ paauglių literatūros konkurso nugalėtoju.

Nuo to laiko jaunosios kartos rašytoja nesustoja kurti – išleido naują knygą „Purslai“, organizuoja literatūros festivalį Klaipėdos miesto paaugliams „Juoda – Balta“.

Kaip ir kada gimė tavo pirmoji istorija „Sulaukti aušros“. Kas įkvėpė?

Visada buvo noras parašyti knygą, tad idėja gimė daugiau nei prieš 10 metų lietuvių kalbos mokytojos kabinete, kai radau Pranės Dundulienės knygą „Pagonybė Lietuvoje“. Knygoje aprašomos lietuvių dievybės, būtybės ir pagalvojau, kad visai įdomi medžiaga, tuo labiau kad mūsų lietuvių mitologija tokia abstrakti. Daug skirtingų šaltinių, bet jie nėra užantspauduoti, priešingai nei graikų mitologijoje, kur visi žinom, kaip atrodo Dzeusas, Afroditė ar Poseidonas, už ką jie atsakingi, kokie jų charakteriai. Lietuvių mitologijoje taip nėra, nes turimuose šaltiniuose velnią galime atrasti ir su kanopomis, ir su ragais, o vėliau tikėtina rasime ir dar kitokį apibūdinimą. Interpretacijos laisvė ir įkvėpė parašyti pirmąją knygą.

Knygą rašei mokyklos suole, ar teko susitapatinti su kokiu nors veikėju, pavyzdžiui, pagrindine veikėja paaugle Goda?

Esu girdėjusi tokį pasakymą, kad geras rašytojas turi sugebėti visiškai atsiriboti nuo veikėjų, o ne tapatintis su jais.  Nepasakyčiau, kad mano veikėjai turi realų prototipą, bet su veikėja Goda iš tiesų turiu vieną panašumą. Aš, kaip ir Goda, lankiau tinklinį. Šitą faktą į knygos siužetą įtraukti buvo paranku, nes žinau, kas ir kaip vyksta  varžybų, treniruočių metu, kokios emocijos užplūsta laimėjimo ar pralaimėjimo atveju, koks gali būti santykis su komandos nariais.

Ar siekei knygoje perteikti konkrečią žinutę? Jei taip, tai kokią?

Norėjau, kad žmonės suprastų, kad mes, lietuviai, mitologijos atžvilgiu niekuo nenusileidžiame kitoms tautoms. Mums žinomi lietuviškieji dievai ir būtybės gali būti puikūs istorijų personažai. Be to, man labai svarbus ryšys su gamta, norėjau, kad skaitytojas pajustų tą patį.

Ką iš dabartinės perspektyvos žiūrint, tu norėtum, kad paaugliai suvoktų skaitydami tavo knygą?

Galvoju, kad kūryba žmogui duoda daug vidinės laisvės. Aš norėčiau, kad skaitytoją knyga įkvėptų kurti savo pasaulius ir nesvarbu kokia forma – muzikos, dailės, teatro. Taip pat norėčiau, kad paauglys, perskaitęs mano istoriją, patikėtų savimi, suprastų, kad nieko nėra neįmanomo. Aš užtrukau dešimt metų, kol išleidau knygą, tad tikrai svajonės pildosi.

Jei galėtum iš naujo rašyti knygą, ar ką nors keistum?

Negaliu  kalbėti už visus, bet galvoju, kad dauguma rašytojų keistų. Kiekvieną kartą, kai perskaitai savo tekstą, pamatai, kas galėtų būti kitaip. Vietoje to, kad tobulintum tą pačią istoriją,  judi toliau ir kuri kažką kito.

Ar po knygos išleidimo teko ją skaityti dar kartą?

Ne. Greičiausiai  ir neskaitysiu.

Ar kada galvoji rašyti knygas ne tik paaugliams, bet vaikams ar suaugusiems?

Vaikams negalvojau, bet niekada nesakyk niekada. Mano dukra auga ir, manau, ateis laikas, kai teks kurti istorijas jai. Suaugusiems aš rašau, šiuo metu esu parašiusi rankraštį ir dabar svarstau, kaip prikelti jį gyvenimui.

Neseniai išėjo tavo antra knyga „Purslai“. Trumpai papasakok, kaip sekėsi kurti antrą knygą ir apie ką ji?

Šią knygą parašiau greičiau nei „Sulaukti aušros“, jos kūrimą parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Pačios istorijos veiksmas vyksta Klaipėdoje. Tai istorija apie 16 metų plaukikę Jogailę, kuri dalyvauja tarptautiniuose plaukimo čempionatuose.  Žvelgiant iš šono, atrodo, kad jai viskas puikiai sekasi – keliauja po pasaulį, laimi medalius, mėgaujasi žiniasklaidos dėmesiu. Tačiau knygoje pateikiama ir kita pusė – alinančios treniruotės, tėvo spaudimas, socialinio gyvenimo nebuvimas. Knyga yra apie tai, kokią įtampą kartais gali patirti jaunas žmogus ir kaip svarbu nepamesti savo  kelio, tikslų.

Ar knyga pasirodys prekyboje?

Ne, šios knygos tikslas nėra pardavimai. Knygą „Purslai“ bus galima rasti Klaipėdos miesto ir regiono bibliotekose. Pagal šios knygos siužetą numatomos ir edukacijos bibliotekose. Sieksime, kad jauni žmonės nebijotų pradėti ieškoti savo kelio.

Pati esi ne tik rašytoja, bet ir bibliotekininkė. Ar biblioteka, jos aplinka ir lankytojai įkvepia kurti?

Įkvėpti rašymui neįkvepia, bet dirbant bibliotekoje matau, kaip literatūra gali iš tikro praversti, palikti išliekamąją vertę. Niekada nemačiau savęs dirbančios bibliotekoje, bet dabar jaučiu, kad čia būdama darau kažką prasmingo. Be to, dirbant bibliotekoje ir bendraujant su paaugliais, man, kaip kūrėjai, tampa aiškiau, kuo gyvena šiuolaikinis jaunimas ir kokia turėtų būti mano, kaip rašytojos, siekiamybė.

Esi paauglių literatūros festivalio „Juoda – Balta“ sumanytoja? Papasakok, kaip kilo mintis organizuoti tokio formato festivalį?

Bibliotekoje dirbu pusantrų metų, o nuo praeitų metų pavasario įstojau į Tarptautinę vaikų ir jaunimo literatūros asociaciją (IBBY). Pateikusi paraišką Lietuvos kultūros tarybai,  laimėjau stipendiją ir išvykau į Malaiziją, kur vyko 38-asis IBBY narių susitikimas. Nuvykusi pamačiau iš viso pasaulio atvykusius žmones, kurie susiję su vaikų literatūra, ir tuomet atėjo suvokimas, kad mes turime tiek daug galimybių kažką keisti, daryti, ypatingai klausant pranešimus apie vaikų literatūros situaciją Libane, Afganistane, Libijoje, Pietų Afrikoje, Irane. Lietuvoje vyksta daug renginių suaugusiems, vaikams, bet mažai paaugliams. Ne paslaptis, kad jiems sunku įtikti, dažnai jie nieko nenori. Pagalvojau, kad gal paaugliai tik galvoja, kad jiems nieko nereikia, bet pasinėrę į festivalio renginius, nuomonę pakeis ir galėsime organizuoti šį festivalį kasmet.

Kas laukia festivalio renginių dalyvių?

Festivalis vyks gegužės 25–26 dienomis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos ir AJE Skatepark erdvėse. Gegužės 25 d. bibliotekos erdvėse vyks susitikimai, kūrybinės dirbtuvės su rašytojomis – Rebeka Una, Egle Ramoškaite bei manimi. Gegužės 26 d. renginiai persikelia į AJE Skatepark erdvę (Gluosnių skg. 2a-k2), kurioje vyks nestandartiniai renginiai. Festivalio dalyvių laukia paskaita su Azijos mokslų magistru Romanu Erminu apie japoniškus manga komiksus, susitikimas su iliustruotoja Lina Itagaki ir slemo dirbtuvės su poete Renata Karvelis.

Festivalio metu paskelbsime konkurso „Fantastiškas manga pasaulis“ laimėtojus, organizuosime loteriją be pralaimėjimo, darysime smagias „Polaroid” nuotraukas, o kiekvienas moksleivis bus kviečiamas pasigaminti festivalio atminimo ženkliuką. Tikiu, kad festivalio dalyviai pasikraus gerų emocijų ir nuoširdžiai pamils skaitymą bei knygas.