Buvusiam Klaipėdos savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjui Irenijui Zaleckiui vėl teko lankytis teisme, kur jis išgirdo dar vieną nuosprendį. Šįkart – baudžiamojoje byloje, susijusioje ir su Rusijos bei Kazachstano piliečiais.

Irenijus Zaleckis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismo nuosprendyje yra užfiksuotas ir vienas liudijimas, kuriame dėstoma, jog buvo kilę įtarimų, kad I. Zaleckis galbūt yra susijęs su Rusijos saugumo tarnyba (FSB).

Kokie kaltinimai?

Šįkart I. Zaleckis buvo teisiamas dėl to, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, kad organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, klastojo dokumentus ir teikė melagingą informaciją.

Kartu su juo buvo teisiama Svetlana Lebedeva ir UAB „Arisofija”, kuriai vadovavo I. Zaleckis. Moteriai buvo pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, melagingos informacijos teikimo ir bendrininkavimo. Įmonei buvo patekti kaltinimai dėl melagingos informacijos teikimo.

Šiuo metu Registrų centro iniciatyva jau likviduojamą UAB „Arisofija” 2017-ųjų vasarą buvo įsteigusi UAB „Vakarų finansai”, bet po kelių dienų ją jau perėmė kazachstanietis Leon Deryabin ir rusas Jurij Kovalčiuk, o nuo 2019-ųjų vasaros vieninteliu šios bendrovės akcininku tapo kaliningradietis Sergei Lebedev. I. Zaleckis įmonei vadovavo nuo pat 2017-ųjų liepos pabaigos.

I. Zeleckis buvo kaltinamas, kad būdamas dar ir kitos bendrovės „Eslasa” akcininku bei faktiniu direktoriumi tyčia beveik metus laiko apgaulingai tvarkė jos apskaitą – išmokėjo 1 387 eurus darbo užmokesčio asmeniui, kuris realiai nedirbo ir dar per 52 tūkst. eurų paskolos, kurios jis iš tiesų negavo.

Kaltinimai dėl netinkamos apskaitoje bendrovėje „Arisofija” jam buvo pareikšti už beveik trijų metų laikotarpį. Anot prokuratūros, šioje bendrovėje buvo fiktyviai įdarbintas vienas rusas, kad jis gautų laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir galėtų laisvai keliauti po Europos Sąjungą. Taip pat įmonė pateikė duomenis atsakingos institucijoms, kad esą įdarbins kosmetologais, vadybininkais-logistikais specialistais ir pardavimų rinkodaros vadovais dar penkis rusus ir du kazachus bei jiems mokės po 450-600 eurų dydžio algas. Tai irgi tapo pagrindu jiems išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.

S. Lebedeva, anot prokuratūros, padėjo parengti ir pateikti atitinkamus dokumentus. Taip pat moteriai buvo pareikšti kaltinimai tuo, kad ji parengė Vilniaus universiteto magistro diplomą, kuriame buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog asmuo 2017 metais tariamai baigė medicinos biologijos mokslų programą, bei Sveikatos apsaugos ministerijos licenciją, išduotą neva gydytojo dermatovenerologo medicininei praktikai. Dar vienas toks kaltinimas jai buvo pareikštas dėl kitam asmeniui skirto diplomo su taip pat suklastota informacija, kad jis neva Vilniaus universitete gavo biomedicinos magistro kvalifikacinis laipsnį su dermatovenerologo profesine kvalifikacija, ir licencijos, esą išduotos dermatovenerologo medicininei praktikai.

Kaltinamųjų versijos

I. Zaleckis Klaipėdos apylinkės teisme vykusio proceso metu kaltu neprisipažino, aiškino, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių netvarkingai laikė UAB „Arisofija“ archyvą, buhalterinius dokumentus.

Anot jo, šios firmos akcininkų idėja buvo buvo užsiimti kosmetologinių priemonių ir medžiagų prekyba, tad reikalingi specialistai, kurie prekiautų, važinėtų po Lietuvą, Europos Sąjungą. Vienam iš rusų, įdarbintų kosmetologijos konsultantu-pardavėju jis pats esą prašė anuliuoti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, nes pastarasis Lietuvoje negyveno ir nedirbo, o leidimą naudojo savo asmeniniams tikslams – važinėjo po Europą. Dar jis iš pažįstamų esą sužinojo, kad šis vyras Rusijoje darė operacijas, sugadino moteriai veidą ir jam už tai buvo iškelta baudžiamoji byla, todėl suprato, „kad ir jam, ir firmai gali geruoju nesibaigti”. Tada pastarasis esą parašė skundą ekonominei policijai ir dėl to I. Zaleckis atsidūręs teisme.

Šio ruso pažįstama buvo įdarbinta transporto vadybininke. Pastaroji gavusi leidimą esą pabuvo porą dienų, pasakė, kad važiuoja susitvarkyti asmeninių reikalų ir grįš, bet dingo, tad vėliau buvo atleista už pravaikštas.

Akcininkai esą priėmė sprendimą įdarbinti ir dar daugiau žmonių, kad bendrovė galėtų pradėti dirbti, tad jis turėjo teikti dokumentus atitinkamos institucijoms.

„Eslasą”, anot I. Zaleckio, jo paprašęs įsteigti L. Deryabin, kuris netruko atvažiuoti į Lietuvą ir persirašė ją savo vardu bei tapo direktoriumi. Esą jis nieko daugiau nedarė ir neturi ką daugiau pasakyti.

I. Zaleckį nuo 2002 metų pažįstanti ir kartu su juo „10 ar 12 metų gyvenanti” S. Lebedeva kalta irgi neprisipažino, tikino, kad patys asmenys suklastojo dokumentus su jų pavardėmis, tvarkyti migracijos reikalų ji esą nepadėjo, užsieniečiai tai darė patys savarankiškai.

„Arisofija” irgi neprisipažino kaltės, atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus.

Kazachas mano, jog buvo apgaudinėjamas

Tuo metu L. Deryabin, prisistatęs plastikos chirurgu, medicinos mokslų daktaru, teismui aiškino, kad buvo pakliuvęs į S. Lebedevos ir jos kompanjonų pinkles. Pastaroji esą buvo jam rekomenduota kaip padėjusi daugeliui gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Atvažiavus į Klaipėdą S. Lebdeva esą paaiškino, kad jis turi atidaryti įmonę, oficialiai dirbti, mokėti mokesčius, įdarbinti žmones ir per penkerius metus galės gauti oficialų leidimą gyventi. Viskas atrodė legaliai, juolab kad gavo leidimą gyventi, vienintelis klausimas, kuris jam kildavo, kodėl S. Lebedeva viską prašydavo apmokėti grynais. O Migracijos departamente su juo visada esą būdavo I. Zaleckis. Taip jis buvo tapęs ir „Eslasos” (pastaroji esą buvo baras viešbutyje), ir „Arisofijos” akcininku.

Anot L. Deryabin, kiekvieną kartą atvykdamas, įskaičiuojant ir skrydžio kainą, jis sumokėdavo apie 40 000 Eur. Apie 60-70 proc. pinigų atiduodavo S. Lebedevai, o likusius I. Zaleckiui. Tik vėliau supratęs, kad viskas buvo asmenų grupės protingai apgalvota, suplanuota palaipsniui iš žmonių išvilioti pinigus. Jo žiniomis, taip buvo apgauta apie dešimt žmonių.

S. Lebedeva esą jam pasiūlė įsigyti dermatologo diplomą iš Klaipėdos universiteto už 2 000 Eur. Neva S. Lebedeva ir I. Zaleckis iš pradžių norėjo išvilioti pinigus už leidimą gyventi, o vėliau – už diplomą. Kad diplomas ir licencija yra netikri, jis esą sužinojo tik tyrimo metu.

Šioje baudžiamojoje byloje teko figūruoti ir buvusiai „Eslasos” direktorei bei vienai iš dabartinių akcininkų Ramintai Vosyliūtei-Pocienei. Nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką atleista moteris teisme aiškino, kad 2015 m. ieškojo patalpų baro veiklai, bet tuo metu neturėjo pakankamai pinigų įsteigti įmonei. Kai rado „puikias patalpas baro veiklai” kažkaip susipažino su I. Zaleckiu, kuris pasiūlė jai tam reikalui panaudoti jo įsteigtą, o vėliau užsieniečiams perleistą „Eslasą“. Esą įmonės akcininkai ieškojo žmogau, kuris galėtų vykdyti veiklą, todėl jai leido organizuoti barą ir ji tapo „Eslasos“ direktore.

Moteris paliudijo, kad tuo metu įmonės akcininkai buvo L. Deryabin, jo žmona Julija ir Michailas Šuvajevas. Kai tapo įmonės vadove, jai I. Zaleckio prašymu teko rašyti raštus dėl leidimų gyventi Lietuvoje akcininkams pratęsimo. Jie įmonė esą realiai nedirbo, jiems atlyginimas nebuvo mokamas, įmonės veikla akcininkai nesidomėjo.

2019-ųjų rudenį pagal ankstesnį susitarimą su I. Zaelckiu ji ir jos vyras iš užsieniečių įsigijo visas bendrovės akcijas sumokėdami po 3 000 Eur.

Beje, teismo sprendime matyti ir vienas įdomus liudijimas. Viena iš liudytojų tvirtino, kad neva S. Lebedeva buvo įsitikinusi, jog jos I. Zaleckis, dažnai važiuodavęs į Kaliningradą, ten bendravo su jos pusbroliu, kuris dirbo FSB (Rusijos saugumo tarnyba). Tad ir liudytoja manė, jog jis gali būti susijęs su šia priešiškos šalies struktūra.

Atsipirko tik baudomis

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Gintaras Stonkus konstatavo, kad byloje užtenka įrodymų pagrįsti I. Zaleckio kaltę dėl nusikalstamos veiklos bendrovėje „Eslasa”. Lygiai tokia pati išvada buvo padaryta ir dėl kaltinimų, susijusių su UAB „Arisofija“.

Įrodyta, anot teismo, yra ir S. Lebedevos kaltė. Išteisinta buvo tik pati bendrovė, nes, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad I. Zaleckis ir S. Lebedeva veikė šio juridinio asmens naudai arba jo interesais.

Subendrinus bausmes I. Zaleckiui buvo paskirta 10 500 Eur dydžio bauda, kurią jis turi sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. S. Lebedevai buvo paskirta 4 750 Eur dydžio bauda ir nurodyta ją sumokėti per metus.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

INFORMACIJA

I. Zaleckis ne kartą teismuose jau turėjo lankytis dėl vairavimo išgėrus, 2011 m. liepą įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nubaustas 4 000 litų (1158 eurų) bauda už tai, kad „viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką”. Taip buvo įvardintas jo „žygdarbis”, kai vyras posūnio uošvės automobiliui „Ford Puma” išdaužė priekinius ir galinius žibintus, stiklus, apgadino variklio dangtį ir stogą, o netrukus panašiai apdorojo ir paties posūnio automobilį „Mercedes Benz“ – išdaužė langų stiklus bei abu priekinius žibintus.