Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) tęsia tradiciją kartu su visuomenininkais lankyti jai priklausančias įmones.
Šįkart aplinkosauga besirūpinančių NVO atstovų ir KPA įmonių vadovų delegacija turėjo galimybę susipažinti su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”).
Naujasis įmonės generalinis direktorius Vitalij Muštuk ir infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas pristatė įmonės veiklą ir ateities planus. Anot jų, pastaruosius dvejus metus įmonė aktyviai investuoja į taršos prevenciją – drėgnu būdu valo teritoriją, rūpinasi, kad maksimaliai būtų surinkti perkraunami grūdai, trąšos.
Prieš tris dešimtmečius įkurta uosto įmonė užima daugiau nei ketvirtadalį uosto paslaugų rinkos, valdo penkis specializuotus terminalus,turi išvystytą uosto, geležinkelių, autokelių infrastruktūrą ir maksimalius gylius prie krantinių.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos( toliau -KPD) Klaipėdos teritorinis skyrius, vadovaujantis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ( toliau-NKPAĮ) 5str.10d., Teritorijų planavimo įstatymo 26str.4d.6p., išnagrinėjo Teritorijų planavimo komisijoje svarstomą dokumentą-„Dėl Teritorijos tarp Naujosios Uosto, Uosto ir Sankryžos gatvių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000m. kovo 30d. sprendimu Nr. 49 koregavimas, koreguojant statybos ribą ir statybos zoną“ (toliau -Dokumentas ir teikia šią NEPRITARIMO derinti išvadą:
Planuojama teritorija esanti adresu Uosto g. 20irr Uosto g. 32, Klaipėdoje, patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012) teritoriją. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad taip pat planuojama teritorija ribojasi su saugomomis gretimybėmis, t.y. kvartale esančiomis kitomis saugomomis kultūros paveldo vertybėmis. Šių kultūros vertybių vertingosios savybės, vadovaujantis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo( toliau -NKPAĮ) 8str.12d. viešai prieinamos Kultūros vertybių registre tinklapyje https://kvr.kpd.lt/. Vadovaujantis NKPAĮ 19 str., bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 60str.3d., pagal kurių nuostatas draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Todėl nepilnai atsižvelgta į pastabą Nr.2, kai nepriimti konkretūs sprendiniai, neįvertintas Dokumento sprendinių poveikis saugomai vietovei ir kvartale esantiems saugomiems objektams, jų vertingosioms savybėms, t.y. nėra nagrinėjamos numatomų sprendinių įtaka patiriančios teritorijos.
Nepilnai atsižvelgta į KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus pastabą Nr.4, nėra sprendinių, užtikrinančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendro plano keitimo“ patvirtinto Klaipėdos miesto Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 89psl. nuostatos
“ projektuojant Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, būtina išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir savitumą. Projektuoti kontekstualios architektūros pastatus ir pastatų kompleksus-naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linija, kompozicija, mastelis ir fasadų medžiagiškumas turi derėti istorinėje aplinkoje“.
Siūlomi sprendiniai neatitinka nurodytų Bendrojo plano sprendinių dėl nepagrįstai didelio užstatymo.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Simonui Gentvilui
Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui
Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Algiui Latakui
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui
Koncerno „Achemos grupė” valdybai
DĖL ŽIEMOS UOSTO, ESANČIO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO TERITORIJOJE, GALIMOS KONVERSIJOS
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos po Klaipėdos miesto bendruomenių asociacijos, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Klaipėdos Vitės kvartalo bendruomenę vienijančios asociacijos „Klaipėdos iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ kreipimosi išanalizavo situaciją dėl istorinio Klaipėdos žiemos uosto.
Vertinant Europos uostamiesčių vystymosi tendencijas, manytume, kad ši prieškaryje statyta Klaipėdos istorinio uosto dalis turėtų ateityje būti atvira žmonėms. Sujungus Žiemos uosto dalį su Vitės kvartalu atsivertų graži istorinė erdvė, kuri vėl taptų integralia miesto dalimi. Tai būtų logiška ir paveldosauginiu-istoriniu požiūriu, nes būtų sujungta Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (kodas 22012), saugoma teritorija į vientisą urbanistinę struktūrą. Šioje Klaipėdos miesto dalyje, mūsų vertinimu, galėtų būti statomi šiuolaikinio verslo biurai, pramogų, kultūros renginių, prekybos centrai, o pačiame Žiemos uoste – įrengta mažojo ir burinio laivyno marina, kuri suteiktų miestui išskirtinio jūrinio identiteto. Kartu būtų sprendžiamas ir Klaipėdoje vis labiau aktualus pramoginių laivų priėmimo vietų stygius. Šiuo metu mieste jaučiamas apie 200 tokių laivų švartavimosi vietų trūkumas. Pramoginių laivų daugėja, o kylant žmonių pragyvenimo lygiui jų tikėtina vis daugės. Žiemos uostas kartu su „Memelio miesto“ vystomu kompleksu sudarytų vieningą erdvę dešiniajame Dangės upės krante. Tai pritrauktų ir daugiau buriuotojų, turistų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Panašios senųjų istorinių uostų konversijos, pritaikant jas kultūrinėms ir naujo intelektualaus verslo reikmėms, vyksta daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių, įskaitant kaimyninių valstybių uostus – Rygą ir Taliną. Tokios konversijos atitinka šios dienos Europos Sąjungos nuostatas dėl Klimato kaitos kai numatoma labiau plėtoti intelektualų, išmanų verslą, taikyti uostuose žaliąsias technologijas.
Svarstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Bendrąjį planą, Klaipėdos miesto savivaldybė teikė siūlymą numatyti, kad Žiemos uosto teritorija tame plane būtų įvardinta, kaip ateityje galimos konversijos iš uosto krovos veiklos į pramoginės laivybos, intelektualaus verslo veiklą. Tai atitiktų bendrą Vitės kvartalo viziją atkurti istorinę miesto dalį. Tiek likusioje miesto dalyje, tiek uosto dalyje yra daug paveldo objektų, kurie atkūrus istorinį Vitės kvartalą taptų itin patrauklūs. Šiuo metu Vitės kvartalo miesto dalis tarsi įšaldyta, sustojusi sovietmečio aplinkoje, nes miestui nėra prasmės vystyti teritorijos uosto paribyje.
Tenka apgailestauti, kad Žiemos uosto teritorijoje matosi ir neišvaizdūs akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – KLASCO) laikini pastatai-sandėliai dėl kurių nugriovimo vyksta teisminiai ginčai. Amonio salietros, kitų medžiagų krova, senos technologijos amoniakinis šaldytuvo terminalas Žiemos uosto aplinką daro nepatrauklia, negerina klaipėdiečių sampratos apie gerovės valstybę. Paminėtina, kad dėl Žiemos uoste ir kitose AB „KLASCO“ vietose vykdomos taršios krovos ne kartą kilo Klaipėdos miesto gyventojų protestai ir nepasitenkinimas.
Žiemos uosto dalyje vykdoma krova yra nedidelė, todėl kviestume AB „KLASCO“ akcininkus svarstyti ir vertinti galimybes perkelti krovą į šios bendrovės mažiau išnaudojamas teritorijas pvz. tarptautinės jūrų perkėlos kompleksą.
Kreipiamės į Jus prašydami Vyriausybės lygiu išanalizuoti susidariusią situaciją dėl Žiemos uosto. Priminsime, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Bendrojo plano svarstymo eigoje buvo keltas klausimas dėl Žiemos uosto panaudojimo ateityje ne krovos veiklai. Tuo metu AB „KLASCO“ pagrindiniai akcininkai nesutiko su siūloma nuostata numatyti planavimo galimybes Žiemos uoste įrengti jachtų ir pramoginių laivų mariną, o šalia jo įrengti Vitės kvartale verslo centrą. Tenka apgailestauti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Bendrasis planas, patvirtintas praeitos kadencijos Vyriausybėje, neatspindi Klaipėdos miesto ir gyventojų lūkesčių dėl Žiemos uosto konversijos. Manytume, kad išanalizavusi susidariusią situaciją Vyriausybė galėtų priimti sprendimą koreguoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano dalį dėl Žiemos uosto bei priimtų sprendinius, kad krovos veikla Žiemos uoste iki numatyto termino turi būti nutraukta ir perkelta į kitą vietą.
Suprasdami teritorijos nuomininko AB „KLASCO“ akcininkų lūkesčius, manytume, kad turėtų būti numatytas pagrįstas terminas krovos veiklos iškėlimui. Kviestume AB „KLASCO“ akcininkus būti aktyviais ir svarstyti su valstybinėmis institucijomis apie galimą teritorijos konversiją anksčiau nei pasibaigs žemės nuomos sutartys. Tik bendras geranoriškas visų suinteresuotų pusių darbas leistų pasiekti pokyčių šioje Klaipėdos miesto teritorijoje. Kaip teigiamas pavyzdys galėtų būti AB „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijoje įvykusi veiklos konversija.