Dažnai žmonės negali paaiškinti, dėl ko jaučiasi nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

Minint Pasaulinę skydliaukės dieną, gegužės 25-ąją, Klaipėdos universiteto ligoninės medikai primena, kokios yra skydliaukės ligos ir kodėl svarbu dėl jų tikrintis.

„Skydliaukė yra vidaus sekrecijos liauka, kurioje gaminami hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi bei kūno temperatūrą. Audiniuose šie hormonai „pasako“ ląstelėms, kiek energijos sunaudoti. Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, ji palaiko kraujyje normaliai medžiagų apykaitai reikalingą hormonų lygį ir taip užtikrina svarbiausių organų veiklą“, – skydliaukės svarbą akcentuoja Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninė Endokrinologijos skyriaus vedėjas Arūnas Pangonis.

Arūnas Pangonis

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad iki 12 proc. žmonių išsivysto kokia nors skydliaukės patologija. Skydliaukės mazgai nustatomi maždaug 50 procentų suaugusiųjų, dažniau – moterims. Skydliaukės problemų turi apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Negydant skydliaukės sutrikimų kyla pavojus sveikatai – gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, išauga rizika susirgti širdies ligomis, taip pat gali sutrikti kaulų medžiagų apykaita.

Pasak A.Pangonio, specifinių simptomų, išduodančių, kad sutriko būtent skydliaukės veikla, nėra.

„Labai dažnai skydliaukės negalavimai apie save praneša įvairaus pobūdžio simptomais, kuriuos lengva supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ar net psichologinėmis problemomis, todėl skydliaukės ligos ne visada iškart nustatomos“, – atkreipia dėmesį medikas.

Kai skydliaukės hormonų per daug, diagnozuojama tirotoksikozė. Jai esant, medžiagų apykaita būna per greita, organizmas sunaudoja per daug energijos. Ji gali pasireikšti tokiais simptomais kaip padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimai, padidėjęs jautrumas karščiui, padidėjęs apetitas, svorio mažėjimas, viduriavimas, sausa, stora oda, rankų drebėjimas, nuovargis, emocijų kaita, blogas miegas, raumenų skausmas, mėnesinių ciklo ar vaisingumo sutrikimas.

Kitas dažnas skydliaukės sutrikimas, kai skydliaukės hormonų trūksta, o metabolizmas būna per lėtas, vadinamas hipotiroze. Klasikiniai hipotirozės simptomai: nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, svorio didėjimas, sulėtėjusi žarnyno veikla, vidurių užkietėjimai, bloga nuotaika, nerimas, depresija, odos sausumas, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, plaukų slinkimas, raumenų skausmai, libido sumažėjimas, nereguliarus mėnesinių ciklas, vaisingumo sutrikimas.

Gydytojo A.Pangonio teigimu, svarbiausia stebėti savo savijautą ir laiku kreiptis į gydytojus. Kuo ankstesnė diagnostika, tuo geresnės prognozės.

„Šiuolaikinė medicina turi patikimų priemonių bei metodų skydliaukės problemoms diagnozuoti ir gydyti. Dėl skydliaukės ligų kartą per metus profilaktiškai išsitirti vertėtų kiekvienam, ypač jei šeimoje yra polinkis sirgti tokiomis ligomis. Pacientai pirmiausia turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ir jei reikia – gydytoju endokrinologu“, – sako specialistas.

A. Pangonis skydliaukę pasitikrinti rekomenduoja net jei ir nejaučiama skydliaukės veiklos sutrikimo simptomų.

Didesnę riziką susirgti skydliaukės ligomis turi vyresni nei 65 metų asmenys, taip pat sergantieji autoimunine liga (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, vilklige, antinksčių nepakankamumu), vartojantieji vaistus, kurių sudėtyje yra dideli kiekiai jodo. Ligai didelę įtaką turi paveldimumas.

Skydliaukės funkcijai įvertinti atliekami skydliaukės hormonų kiekio kraujyje tyrimai: tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), laisvas tiroksinas (LT4), laisvas trijodtironinas (LT3), antikūniai prieš tiroperoksidazę (ATPO) ir kiti tyrimai. Kai randami pernelyg aktyviai skydliaukei būdingi pakitimai kraujyje, pacientas dažnai tiriamas dėl vadinamųjų „karštų“ (gaminančių per daug hormonų) mazgų – atliekama skydliaukės scintigrafija.

Skydliaukės struktūrai įvertinti gali būti skiriamas skydliaukės echoskopinis tyrimas, o norint tiksliau įvertinti skydliaukės dydį, spaudimo į gretimus organus reiškinius – kompiuterinė tomografija.

Įtariant piktybinį procesą skydliaukėje, atliekama aspiracinė punkcija – plona adata įduriama į įtartiną darinį skydliaukėje, o ištraukta audinio dalis tiriama mikroskopu, ieškant piktybiniam procesui būdingų pakitimų.

A. Pangonio teigimu, Klaipėdos universiteto ligoninė – vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje dėl skydliaukės ligų taikoma tiek tiksli ir pažangi diagnostika, tiek terapinis ir chirurginis gydymas.

„Suteikiama visa reikalinga pagalba vienoje vietoje: nuo diagnozės iki tęstinio gydymo. Endokrinologijos skyriaus komanda, turinti ilgametę patirtį, kasdien konsultuoja pacientus tiek skyriuje, tiek abulatoriškai, aktyviai bendradarbiauja su kolegomis radiologais bei chirurgais ir skiria efektyviausią individualų gydymą pacientui”, – sako A.Pangonis.