Palangiškis Kristupas Armonaitis nuo vaikystės buvo apsuptas artimųjų, kurie dirbo uoste veikiančiose įmonėse. Jis įsitikinęs, jog tai tarsi tylus užkoduotas ir perduotas jam genas, nes karta iš kartos dirba šiame sektoriuje. Trejus metus Klaipėdos konteinerių terminale dirbantis Kristupas užima planuotojo pareigas ir apie pokyčius profesinėje srityje net nesusimąsto.

Kaip nutiko, kad nuo mažumės jau žinojote, jog dirbsite uosto įmonėje?

Mano vaikystė, paauglystė ir dabartis buvo bei yra susijusi su Klaipėda, uostu, jame veikiančiomis profesijomis. Artimiausioje aplinkoje, kurioje užaugau visuomet buvo žmonių, kurie dirbo ar dirba iki šiol uoste veikiančiose įmonėse. Natūralu, kad buvau labai arti uoste vykstančių aktualijų, todėl pasirinkimas tapti vienos iš uoste veikiančių įmonių dalimi buvo daugiau nei tikėtas.

Tai jūsų atveju tinka posakis, kad obuolys nuo obels netoli nurieda?

Profesiniu požiūriu – tikrai taip. Nors neslėpsiu, pabaigus mokyklą norėjau studijuoti ne Lietuvoje ir specialybę nesusijusią su uosto specifika, tačiau dėl atšauktos programos teko likti namuose ir pasiimti vadinamuosius „pertraukos metus“. Būtent jų metu išbandžiau save įvairiose srityse ir dirbau įvairius darbus: nuo viešbučio administratoriaus iki talmano.

Talmanas – uoste veikianti pareigybė. Kokia tai buvo patirtis?

Taip, tai specialybė, kurią išbandžiau KKT minėtais „pertraukos metais“ ir turiu pažymėti, jog šiuo metu dirbdamas planuotojo darbą esu dėkingas už įgytą patirtį, kai buvau talmanu. Šios patirties dėka išmanau laivo visos pakrovos grandinės procesus, o tai palengvina mano, kaip planuotojo darbą.

Nors talmanu dirbau neilgai, tačiau supratau, jog tai buvo labai įdomi, dinamiška ir nenuobodi veikla. Turiu paneigti mitą, kuris sklando, jog talmano darbas yra itin sudėtingas. Ne, jei nori dirbti ir išmanyti tai ką darai.

Šiuo metu KKT dirbate planuotoju, ar baigėte studijas susijusias su šia profesija?

Anaiptol. Baigiau studijas, kurios niekaip nesusijusios su šiuo metu užimamomis pareigomis, tai buvo režisūros studijos. Jei juokautume, tai galima konteinerių pakrovos plano rengimą prilyginti režisieriaus darbui. Juk režisierius mato bendrą vaizdą ir žino, kam bei kokias užduotis formuoti, o mano atveju – planuotojas mato bendrą krovos vaizdą ir žino, kam ir kokias užduotis perduoti. Abiejų „režisierių“ darbas vienodai svarbus, nes galutinis ir teigiamas rezultatas reikalingas abiems.

Koks yra planuotojo darbas?

Man ypač patinka dirbti atsakingą darbą, o būtent toks ir yra planuotojo darbas. Šiame darbe ypatingai svarbūs geri komunikacijos įgūdžiai bei užsienio kalbų išmanymas, nes nuolat tenka bendrauti su laivų įgulos nariais. Planuotojo pagrindinė užduotis – profesionaliai komunikuojant su laivo kapitono padėjėju ar atsakingais įgulos nariais suplanuoti konteinerinių laivų pakrovimo ir iškrovimo darbų planą taip, kad abi šalys veiktų maksimaliai efektyviai. Procesai privalo būti ne tik saugūs, bet ir greiti, todėl planuotojui būtina išmanyti pakrovos specifiką, techninius krovinių parametrus bei laivų charakteristikas.

Tad planuotojo darbui svarbiau ne išsimokslinimas, bet patirtis ir asmeninės žmogaus savybės?

Ko neišmokau universitete, tą gaunu su praktika ir patirtimi. Kiekviena diena, kiekviena situacija, išspręsta ar neišspręsta užduotis suteikia kažkokios naujos patirties. Šis darbas reikalauja kelių asmeninių žmogaus savybių: didelės atsakomybės, kruopštumo ir gebėjimo dirbti komandoje. Tokias savybes kiekvienas žmogus gali savyje išsiugdyti, jei jų neturi įgimtų.

Ar planuotojo darbas yra vienas tų, iš kurių sunku „išeiti“? Pareini namo, bet galva darbe – mintys sukasi apie darbus…

Šiame darbe tikrai nėra nuobodulio – kiekviena diena atneša naujovių ir iššūkių, tačiau būna, kad mintys sukasi apie darbus, kai kas nors nepavyksta. Būna, tiesiog ne ta diena. Tačiau labai džiaugiuosi, nes mano vadovas yra komandos žmogus, kuris supranta darbo procesų ypatumus ir ragina iš klaidų pasimokyti, o ne sustoti ir gailėtis.

Paminėjote žodį „iššūkiai“. Su kokiais tenka susidurti darbe?

Būna situacijų kai atplaukia laivas, o konteineriai jame pakrauti ne pagal atsiųstą mums laivo planą. Reiškia skubiai privalome reaguoti ir perplanuoti gautą planą, kad kolegos vykdantys iškrovos procesą galėtų tinkamai atlikti užduotis.

Tai pat, audros ir laivai reide mums jau yra iššūkis, nes pasibaigus stichijai privalome priimti daug laivų vienu metu. Todėl tokiose situacijose tampa itin svarbi bendrystė visų kolegų ir komandiškumas. Jei vienas bandysi suvaldyti visą procesą, padarysi daugiau klaidų nei gausi naudos.

Ar po dešimties metų save įsivaizduojate dirbant planuotoju?

Ar mano karjeros kelias liks tas pats, o gal keisis, sunku šiandien prognozuoti. Galiu pasakyti, kad tikrai įsivaizduoju, jog dirbsiu Klaipėdos uoste.