Daugiau nei ketverius metus nagrinėjamoje byloje dėl Klaipėdos baseino statybų metu palikto broko buvęs rangovas bandė pasiekti, kad visas procesas prasidėtų iš naujo.  

Tačiau šiam teisniam manevrui nepavykus šalys pratęsė ginčus ir paskutiniame posėdyje beveik visą laiką skyrė aiškinimuisi dėl pastato klimato valdymo sistemos. Šie defektai koncesininkui esą kainuoja penktadaliu didesnes eksploatacines išlaidas.  

Byloje jau yra ir pasiūlymai, kaip būtų galima tai sutvarkyti. Tačiau dviejų skirtingų bendrovių pateiktos sumos skiriasi beveik tris kartus. 

Teisėjo nenušalino   

Paskutinis šios bylos posėdis prasidėjo atsakovu esančio buvusio baseino statybų rangovo – bendrovės „Axis Industries“ – advokatės Linos Šimės pateiktu prašymo dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Mariaus Dobrovolskio nušalinimo.  

Tokį prašymą advokatė motyvavo teisėjo veiksmais, kuriais esą pažeidžiamas bylos šalių lygiateisiškumo principas ir nesuteikiama galimybė atskirsti dėl brangiausio defekto. Anot L. Šimės, teisėjas nepratęsė termino, nors ir suteikė galimybę patekti į baseiną bei fiksuojant antstoliui atlikti įrenginių apžiūrą.  

„Suprantame, kad byla užsitęsusi, bet iš esmės pažeidžiamos teisės atsikirsti į reikalavimą”, – teigė L. Šimė.  

Tokio jos prašymo nepalaikė nė viena kita bylos šalis.  

„Nors buvo netenkintų prašymų, bet teismo procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo abejoti nešališkumu. Tokio pobūdžio klausimai sprendžiami instanciškai”, – pareiškė ieškove esančios Klaipėdos savivaldybės advokatas Gintaras Aleknavičius.  

„Buvo ne viena teismo nutarčių, kuri nepatiko ir baseinui, ir ieškovui, jos buvo palankios atsakovui, bet nušalinimo nereiškėme. Pagrindo tam nematome ir dabar”, – antrino Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius.   

Įprastai prašymus dėl teisėjo nušalinimo nagrinėja teismo pirmininkas, bet Klaipėdos apygardos teisme šias pareigas eina būtent M. Dobrovolskis, tad jis teisę priimti tokį sprendimą perleido didžiausią stažą turinčiam šio teismo teisėjui Eduardui Maškevičiui.  

Pastarasis nutartį priėmė per daugiau nei pusvalandį trukusią pertrauką. E. Maškevičius joje priminė, kad Apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog procesiniai veiksmai negali būti vertinami kaip šališkumas, juos galima apskųsti instancine tvarka, taip pat jie gali būti nurodomi apeliaciniame skunde. Nutartyje pabrėžta ir tai, kad nušalinimo prašymą nagrinėjanti teisėjas negali vertinti procesinių veiksmų. Tad toks prašymas dėl nušallinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.  

Tinkamos sąmatos nėra? 

Žinia, vienas iš brokų, kurį byloje bando įrodyti Klaipėdos savivaldybė ir Klaipėdos baseinas – kad pastate neveikia „Bosch Climotion” klimato kontrolės sistema, nurodyta techniniame projekte. Baseine buvo įrengta „Menerga” klimato kontrolės sistema, kuri esą tik trumpą laiką veikė kartu su „Bosch Climotion” programiniu sprendimu.  

Vienas iš pastato projektuotojų – bendrovės „Cloud architektai” vadovas, architektas Antanas Dagelis – teigė, jog racionaliausias sprendimas būtų ieškoti, ką rekomenduoja „Menerga”, esą nebūtina diegti „Bosch Climotion”. 

Tuo metu Klaipėdos baseinas pateikė teismui vienos Nyderlandų bendrovės pasiūlymą, kaip visgi būtų galima įdiegti tokį sprendimą. Tokie darbai kartu su licencijomis įvertinti per 450 tūkst. turų. 

Pastato šildymo ir ventiliavimo sistemų subrangos darbus atlikusios bendrovės Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras vadovas Juozas Akelaitis savo ruožtu pateikė savus paskaičiavimus, pagal kuriuos reiktų atseikėti beveik 167 tūkst. eurų.  

Visgi jis netruko pripažinti, jog galėjo suklysti nurodydamas pastato tūrius, pagal kuriuos skaičiuojama „Bosch Climotion” licencijos kaina, bet ir tai pakoregavus šios įmonės pasiūlymas liktų kartais mažesnis nei olandų.   

Anot jo, pastarųjų pasiūlyme esą yra tokių dalykų, kurių baseino projekte nėra – kaip kad saulės žaliuzių valdymas, du pramoniniai kompiuteriai.  

„Praktiškai siūloma visą sistemą padaryti iš naujo”, – sakė jis.  

Kad olandų nurodomi projektavimo įkainiai atrodo nerealiai dideli tvirtino ir A. Dagelis, pasak kurio, realybėje tokių didelių skirtumų tarp olandų ir lietuvių projektuotojų įkainių nėra.  

Tuo metu G. Aleknavičius pareiškė, kad savivaldybė neleistų darbuotis Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centrui pagal tokią sąmatą, nes ji esą netinkama. 

Šioje byloje yra numatyta dar keletas posėdžių vasarai, tačiau neatmetama galimybė, kad per juos proceso nepavyks užbaigti, tad tokiam atvejui jau buvo suplanuotas ir vienas posėdis rugsėjui.  

ISTORIJA   

16,57 mln. eurų atsiėjęs naujasis baseinas buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų atitinkamame akte. Vėliau jų atsirado dar daugiau ir galiausiai Klaipėdos savivaldybė 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų rangovus – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą UAB „Deglas“ – atlikti atitinkamus darbus.    

2020 m. kovą vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos per 100 tūkst. eurų dydžio bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę. Galiausiai buvo atliktos net dvi ekspertizės ir savivaldybė pakeitė ieškinio reikalavimą – prašė priteisti 1,15 mln. eurų defektams šalinti ir 8 proc. metinių palūkanų.    

Byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti tik pernai sausį. Po to, kai posėdžiuose pasisakė šalys, buvo apklausti ekspertai bei liudytojai, teismo nutartimi byla buvo perduota mediacijai – to paprašė ir savivaldybė, ir rangovas. Abi šalys pasiūlė vienodą kandidatūrą – mediatorę teisėją Danutę Žvinklytę, kuri sutiko imtis šio šalių sutaikymo proceso. Tačiau jos misija, trukusi beveik devynis mėnesius, baigėsi nesėkme, nes šalys pasitraukė iš mediacijos.    

Savivaldybė šiemet pakoregavo ieškinį, nes teismo ekspertas nurodė, jog keletas dalykų yra nelaikytini defektais, o dalis defektų šalinimo kaštų dubliuojasi. Dėl to prašoma priteisti suma sumažėjo apie 10 000 eurų.