Herkaus Manto ir Prano Lideikio gatvių sankryža Klaipėdoje šiandien netenkina visomis kryptimis ją kertančių vairuotojų poreikių. Saugus eismo specialistai teigia, kad norint situaciją pagerinti reikia griauti šalia esantį pastatą, o perspektyvoje planuoti čia dviejų lygių sankryžą.
Saugaus eismo komisija netenkino prašymo leisti važiuojant Prano Lideikio gatvę, nuo Melnragės pusės, sukti į dešinę, į Herkaus Manto gatvę, dvejomis eismo juostomis. Tai esą trukdytų kitiems eismo dalyviams.
Nors savivaldybės specialistai ir pasiūlė tam tikras korekcijas perbraižant eismo juostas, tačiau didelio efekto dėl to nesitikima. Šviesoforų dažnių konfigūravimas irgi neduoda norimo efekto. Mat automobilių ir sunkiojo transporto, dažnai vežančio pavojingus krovinius, eismo intensyvumas čia kasmet didėja. Nes daugėja gyvenamojo būsto pajūryje, daugėja keliaujančiųjų į Palangą ir pajūrio gyvenvietes ir iš ten – į Klaipėdą. Ką bekalbėti apie apie rytines spūstis. Arba spūstis savaitgaliais ir per paplūdimių sezoną, kai iš ir į pajūrį veržiasi milžiniški momentiniai srautai ratuotų poilsiautojų.
Savivaldybės tarnautojų ir politikų akys krypsta į dviejų aukštų pastatą bei automobilių plovyklą prie Prano Lideikio ir Herkaus Manto gatvių sankryžos – šie objektai trukdo plėtoti sankryžą. Šiuos pastatus ir statinius griauti buvo numatyta bemaž prieš 20 metų – dar tuomet, kai čia buvo šeimininkavo Kultūros ir poilsio parko administracija. Tačiau vėliau savivaldybė šiuos objektus išnuomojo privačiam verslui.
Saugaus eismo komisijoje kalbėta, kad pajamos, gaunamos už nuomą, nėra ženklios, tad atėjo laikas nuomos sutartį nutraukti ir pravalyti kelią minėtos sankryžos plėtojimui.
Prisiminta ir tai, kad prieš dešimtmetį, kuomet buvo prabilta apie išorinio uosto Melnragėje statybą, vėliau – apie suskystintų dujų transportavimo infrastruktūros plėtrą AB „Klaipėdos nafta” teritorijoje, kai kurie specialistai siūlė planuoti čia dviejų lygių sankryžą. Nors tokios sankryžos projektavimas ir įrengimas truktų ilgai, kainuotų brangiai, jis padėtų spręsti eismo problemas šioje vietoje iš esmės.
Dabartinis meras Arvydas Vaitkus dar pernai rugsėjį raštu buvo kreipęsis į Savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį raštu, kad P. Lideikio ir Herkaus Manto gatvės sankryžos rekonstrukcijos darbai būtų įtraukti į 2023 metų strateginį savivaldybės veiklos planą iš anksto numatant reikiamas lėšas.
Miesto Tarybos nariu tada buvęs politikas ragino savivaldybę kuo greičiau griauti ties šia sankryža esantį pastatą, kaip ir yra numatyta detaliajame plane.
„Analogiškais sprendimais eismo srauto pralaidumo problemos buvo išspręstos važiuojant nuo miesto centro Herkaus Manto gatve ir sukant į Šiaurės prospektą bei važiuojant nuo Kretingos gatvės ir sukant į Liepojos gatvę. Šie pavyzdžiai, kaip rodo praktika, buvo prasmingi, leido greičiau išsiskirstyti transporto srautams, buvo taupomas eismo dalyvių laikas, gerinama ekologija. Šis vasaros sezonas parodė, kad praėjusiais metais prailginus posūkio juostą iš Lideikio gatvės į Herkaus Manto gatvę miesto centro link, eismo situacija šioje sankryžoje pagerėjo, tačiau problema iš esmės neišsisprendė, automobilių kamščiai, ypač piko valandomis, liko“, – tada teigė A. Vaitkus.
nugriovus namą papildoma kelio juosta gali būti tiesiama už vokiečių kapinių ribos (nuotraukoje matosi kapinių tvora ). Vadinasi, papildoma juosta iki šviesoforo pilnaverčiai būtų 20-25 metrų ilgio , kas reiškia, jog pravažiavimo pro šviesoforą pralaidumas padidėtų tik 3-4 automobiliais. Taigi šūds ir nieks, tačiau bus kur išleisti miesto pinigus, biurokratams vaidinti dirbančius ir pateisinančius savo etatus, miestas neteks, nors ir nedidelių, nuomos pinigų, o smulkūs verslininkai, garaže užsiimantys automobilių valymu ir gražinimu, neteks puikios verslo vietos. Nebūtų nuostabos, jeigu nuomininkai pareikalautų kompensuoti už pastatų ir aplinkos sutvarkymą.
Yra numatytas kelias pro Labrenciškes, ir projektas yra ir nuovažos jau suformuotos kelyje į Girulius. Tegul stato ir išsivaikščios tie poilsiautojai.
Kiek galima dar platinti gatves ir statyti viadukas. Tuoj visas miestas pavirs į milžinišką asfalto dykynę. Bet juk taip svarbu tos sutaupytos pora sekundžių dėl kurių išleidžiami dešimtys milionų. Užsienyje viadukai statomi tik ten kur yra didelis tranzitinis srautas, tuo tarpu kitos gatvės siaurinamos ir pritaikomos pėstiesiems, dviračiams ir viešajam. Šioje sąnkryžoje tranzitinio srauto beveik nėra, o kamščius kelia poilsiautojai. Jau geriau nutiestų normalų dviračių taką iki pat Melnragės ir iš priemesčių vasaros metu paleistu autobusą iki tos pačios Melnragės arba Girulių. Abi priemonės kainuotu dešimt kart mažiau nei viadukas, būtu gerokai ekologiškesnės ir dar šiek tiek automobilių srautus sumažintu. Tačiau kam, tipinis lietuvis kaimietis toliau savo rudyjančios skarbonkės nemato. Su dabartiniu požiūriu Klaipėda ir toliau liks gilia provincija.
kad tai bus reikalinga uostui
Pas mus labai pigiai norima eismo srautus sutvarkyti – viską vienoje plokštumoje. Kas trukdo padaryti viaduką? Bus mažiau stabtelėjimų, mažiau šviesoforų. Jei kam teko būti Kylyje, tai ten pačiame mieste daug kur yra tuneliai, estakados, viadukai ir jokių kamščių. Net į perkėlą padarytas viadukas, o pas mus sankryža, kuri nesusitvarko su automobilių srautais.
Laikas griauti pastatą …tai gadina visą parko vaizdą…ne tik eismo pagerinimui. Meras teisus.
Neužmašama logika: parkas gražiau atrodys su papildoma kelio juosta.
Tą pastatą ir šalia esantį garažą nuomininkai yra sutvarkę (bent išoriškai), aikštelę išasfaltavę ir atrodo kaip išlaižytas saldainiukas.
Kas tas gerasis dėdė, kuris užsakė
Klaipėdoje išorinį uostą? Šventoji netinka – nėra sukurtos infrastruktūros. Reikėtų rankas nukapoti išorinio uosto užsakovui ir vykdytojams už patyčias iš viešo intereso.
Yra daug svarbesniu vietu rekonstrukcijoms, del keliu ponu, nebutina kisti milijonus euru.
O kur piko valandomis nėra kamščių,Ši sankryža nėra pati blogiausia.Tik va pajūry daug ponų rūmuose apsigyveno….Tai jiems geležinkelį pasuk,tai kelią praplatink..
kad atrodo iš foto, kad ir degalinė trukdo 🙂
Esant šioms technologijoms viaduką galima virš pastatų pratiesti,o kas toliau.Pravažiuos piko metu automašinų virtinė ir atsirems į šviesaforą.Juk piko valandomis iš visų krypčių didelis judėjimas.
Matyt, atmetus visą pliurpalizmą, tikrasis šios sankryžos pralaidumo didinimo poreikis yra būsima uosto plėtra – išorinis giliavandenio uostas Melnragėje. Bus daug ekologijos.
„taupomas eismo dalyvių laikas, gerinama ekologija“
Jau, tarsi ten būčiau, girdžiu ir užuodžiu tą 6-7 eismo juostų ekologiją.
Nieks čia netrukdytų sukti dviem juostomis į centrą, kai kas demagogija užsiima…