2022-ųjų pradžioje iš Klaipėdos savivaldybės visus paviršinių nuotekų tinklus gavusi jos valdoma AB „Klaipėdos vanduo“ tvarką šioje srityje bando įvesti ir su teismų pagalba.

Vandentiekininkai į teismą padavė valstybinius kelininkus, kuriems Klaipėdoje priklauso keletas svarbių gatvių atkarpų, kad jie pradėtų mokėti už naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymui skirtą infrastruktūrą. Pirmos instancijos teismas tokį „Klaipėdos vandens“ ieškinį patenkino iš dalies.

rawpixel.com nuotr.

Miesto Taryba 2022-ųjų sausį beveik vienbalsiai pritarė siūlymui perduoti visus, daugiau nei 330 km ilgio paviršinių nuotekų tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ taip 11 920 399 Eur padidinant jos įstatinį kapitalą. Taip pat į paviršinių nuotekų tvarkymą buvo įtrauktos miesto gatvės bei pėsčiųjų takai (853 ha).

Aiškinta, kad tokios permainos leis pradėti rekonstruoti tokius tinklus, kurių tuomet 75 proc. buvo senesni nei 30 metų, o jų būklė bloga, dalies – net avarinė.

Dar prieš tokį politikų sprendimą, 2021 m. spalio pabaigoje, „Klaipėdos vanduo“ atliko patikrinimus ir nustatė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) valdomose Pajūrio, Tilžės, Liepų gatvių ir Vilniaus plento atkarpose paviršinis vanduo patenka į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą.

Po keleto savaičių vandentiekininkai raštu kreipėsi į direkciją prašydama užpildyti ir atsiųsti pridėtą lentelę, pagal kurią būtų paruošta ir atsiųsta pasirašymui paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis. Kartu jie informavo, kad nesudarius tokios sutarties bus taikomos viešosios sutarties standartinės sąlygos. Tačiau kelininkai netruko atsakyti, jog mano, kad neturi teisinio pagrindo sudaryti tokią sutartį. Nepakeitė jie nuomonės ir po pakartotinio raginimo. Anot kelininkų, tokį mokestį turi mokėti lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų valdytojas ir prižiūrėtojas – savivaldybė.

Tada jau „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas iš direkcijos priteisti 1675,82 Eur skolą, kuri susidarė nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėjus jai skaičiuoti mokestį už paviršinių nuotekų surinkimą ir tvarkymą (837,91 Eur/mėn.). Taip pat paprašyta įpareigoti mokėti tokį mokestį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki kol bus pasirašyta atitinkama sutartis. Vandentiekininkai norėjo, kad teismas įpareigotų direkciją tokią sutartį pasirašyti per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

LKAD savo atsiliepime tvirtino, kad tokie reikalavimai yra nesuderinami „su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“. Tai pat priminta, kad dar 2004 m. priimtu Vyriausybės nutarimu būtent savivaldybės turi užtikrinti poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimą keliuose, o Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija. Visa tai esą rodo, kad už tokių nuotekų tvarkymą privalo mokėti Klaipėdos savivaldybė. Visgi kartu direkcija sutiko, jog aiškaus teisinio reglamentavimo, kas ir iš kokių lėšų turėtų apmokėti tokių paviršinių nuotekų tvarkymą, nėra, tad esą net reikėtų kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. 

Pažymėjo LAKD ir tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nenustato, jog iš šių lėšų ji gali mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Vilija Ranceva konstatavo, kad vandentiekininkų ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Teisėja pirmiausia nesutiko su LAKD argumentais, kad šioje byloje yra pagrindas kreiptis į ir Konstitucinį Teismą.

Anot teismo, LAKD yra laikytina abonentu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme. Jis priminė, kad tokią praktiką jau yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kartu pripažinta, jog tokiu atveju nėra jokio reikalo įpareigoti pasirašyti tokią sutartį, nes LAKD vykdant ūkinę veiklą yra išleidžiamos paviršinės nuotekos į „Klaipėdos vandens” valdomas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tad yra laikytina, jog tokia sutartis jau sudaryta. Priešingu atveju nebūtų pagrindo ir priteisti reikalaujamą skolą. Juolab kad „Klaipėdos vandens” atstovai teismui patvirtino, jog net ir pasirašius tokią sutartį kaina už paslaugas nesikeistų.

„Kadangi sutartis su atsakove laikoma sudaryta, atsakovė pareigą atsiskaityti turi, nors rašytinės sutarties teksto ir nėra pasirašiusi”, – rašoma teismo sprendime, kuriuo atmestas ir „Klaipėdos vandens” reikalavimas įpareigoti direkciją mokėti mokestį iki kol bus pasirašyta sutarties specialioji dalis.

Teismas iš LAKD „Klaipėdos vandeniui” priteisė 1675,82 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Beje, LAKD šiai bylai samdėsi advokatus, kuriems sumokėjo 4 388,67 Eur. Kadangi jų atsikirtimai iš esmės buvo susiję su reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo ginčijimu, teismas nepriteisė direkcijai jokios dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors vandentiekininkų ieškinys ir buvo tenkintinas tik iš dalies.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.