Klaipėdos apygardos teisme Klaipėdos apygardos prokuratūros inicijuota byla dėl šimtatūkstantinės uostamiesčio savivaldybės paramos krepšinio klubui „Neptūnas” stabtelėjo dar net neprasidėjusi.  

Ieškinį teismui perdavusi prokurorė Laura Paulikienė sutiko ir su savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo, ir su „Neptūno” advokato pasiūlymu bandyti bylinėjimosi procesą užbaigti taikos sutartimi.  

Kodėl bylinėjasi?  

Prokuratūra teismui apskundė praėjusį lapkritį Klaipėdos miesto tarybos sprendimą kaip įnašą į įstaigą skirti „Neptūno” krepšinio klubui 250 tūkst. eurų. 

Nors jau buvo aišku, kad dėl tokio sprendimo vyks bylinėjimasis, kadenciją baigianti miesto Taryba kovo pabaigoje priėmė dar vieną analogišką sprendimą. Tokios finansinės injekcijos „Neptūno” krepšinio klubui buvo motyvuojamos siekiu užtikrinti įstaigos veiklą ir jos tęstinumą.  

Tada jau prokuratūra parengė dar vieną ieškinį ir Klaipėdos apygardos teisme atsirado dvi bylos su analogiškais reikalavimais – pripažinti sprendimus ir sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją. Abiejose bylose atsakovai yra ir savivaldybė, ir krepšinio klubas, o trečiuoju asmeniu dalyvauja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje taryba.  

Įmanoma taika? 

Surengus pirmąjį pirmosios bylos posėdį Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas paprašė prie bylos prijungti informaciją, kiek „Neptūnas” iš viso gauna apskritai finansavimo „per kitus šaltinius”.  

Vedėjas dėstė, kad vadovaujantis Sporto įstatymu daug didesnis Savivaldybės finansavimas skiriamas kitu būdu, nes savivaldai leidžiama remti didelio meistriškumo klubus.  

„Realiai, kažin, ar būtų apgintas viešasis interesas, nes skiriamas finansavimas kitais būdais”, – sakė A. Kačalinas ir informavo, jog 2022 m. savivaldybė klubui skyrė 771 tūkst., šiemet numatyta skirti 890 tūkst. eurų.  

Pasak jo, teismui apskųstas paramos teikimo būdas netgi didesnės naudos, nes savivaldybė gauna balanse vertę.  

„Tai formalus dalykas, tie patys eurai keliauja į tą patį klubą, kaip yra visoje Lietuvoje, nes krepšinis yra dotuojamas, neišsilaiko ir be tokios paramos neturėtume didelio meistriškumo klubų”, – aiškino tarnautojas.  

Tuo metu „Neptūno” advokatas Gintaras Aleknavičius pateikė prašymą dėl šios ir antrosios analogiškos bylų sujungimo, nes, anot jo, abiejose sprendžiamas lygiai tas pat teisės klausimas.  

„Toje byloje dar net atsiliepimas nepateiktas. Be to, yra galimybė byloje sudaryti taikos sutartį, nes ieškinio dalyką sudaro formalus teisės taikymas, galima trūkumus ištaisyti Taryboje priimant atitinkamą norminį aktą, tai priklauso nuo savivaldybės pozicijos. Galima ištaisyti per pusantro mėnesio ir nereikės nagrinėti nė vienos bylos. Galima viena taikos sutartis abiejose bylose”, – teigė advokatas.  

Anot jo, reikia tiesiog pakeisti aiškinamojo rašto motyvaciją dėl ekonominio, socialinio naudingumo pagrindimo.  

„Ieškinio patenkinimo atveju būtų pritaikyta dvišalė restitucija, bet strateginiame veiklos plane yra numatytas dalininko įnašo įnešimas ir niekas netrukdo pakartoti tokį veiksmą papildžius aiškinamuosius raštus”, – antrino A. Kačalinas, tikinęs, jog realiausia, kad reikiamas sprendimas galėtų būti priimtas liepos mėnesio miesto Tarybos posėdyje.  

Reaguodama į tokius prašymus jau prieš posėdį dialogą su atsakovais mezgusi prokurorė L. Paulikienė pareiškė, jog „reiktų sutikti ir bandyti bylą pabaigti taikiai, jeigu būtų prijungti atitinkami sprendimai ir ištaisyti trūkumai”. 

„Reikia tam tikrų išlygų, o jos nebuvo tinkamai suderintos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad ieškinys yra pilnai pagrįstas, bet negalima sakyti, kad to neįmanoma ištaisyti. Jei būtų atlikti tam tikri skaičiavimai, ekonominiu požiūriu pagrįstas toks finansavimas, būtų galima kalėti apie taikos sutartį. <…> Jei pasikeistų tarybos sprendimai gal ir ieškinių neliktų”, – kabėjo prokurorė.  

Bylą nagrinėjanti teisėja Giedrė Seselskytė nusprendė padaryti pertrauką ir suteikti galimybę bylos šalims susitarti dėl taikos, o sprendimą dėl to, ar sujungti abi bylas į viena turės priimti teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.  

Kitas teismo posėdis numatytas rugsėjo pradžioje.   

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, duodamas interviu „Atvirai Klaipėdai” prabėgus savaitei po pergalės rinkimuose buvo sakęs, jog yra nusiteikęs ir toliau remti „Neptūną” biudžeto pinigais.  

„Gerai, kad tiria prokuratūra ir dėl to, kad bus gauti atsakymai, ir kad nebūtų ateityje daromos galimos klaidos. Krepšinis visgi yra antra religija. „Neptūnas” privalo turėti neprastesnes sąlygas nei Vilniaus ar Kauno ar net mažesnių miestų klubai. O dabar, mano žiniomis, vien arenai klubas sumoka apie 200 000 eurų. Kaune finansavimo apimtys klubui yra ar 3-4 kartus didesnės, tad reikia dar ir džiaugtis, kad su esamais resursais „Neptūnas” yra septintoje vietoje”, – tada sakė jis. 

Pernai gruodį vykusiame dalininkų susirinkime buvo patvirtinti nauji krepšinio klubo įstatai. Juose yra įtvirtinta ir dalininkų struktūra, nurodant, kam ir kiek priklauso dalių: Klaipėdos savivaldybė valdo devynias, Sigitas Ambrazevičius – septynias, po vieną priklauso Vidui Augaičiui, Mariui Girčiui, Vytautui Lygnugariui ir Arūnui Tumai. Pastarasis yra miesto Tarybos narys, išrinktas pagal mero rinkimų komiteto sąrašą.   

A. Vaitkus, A. Tuma ir S. Ambrazevičius yra ir trys iš šešių asociacijos, visuomeninės organizacijos „Klaipėdiečiams” steigėjų. A. Vaitkus yra jos pirmininkas.