Vladimiras Putinas su putojančio vyno taure kažkur oficialiojoje aplinkoje (gal Kremliuje?) simpatikų akivaizdoje apsimetęs žmogumi svarsto: „Bet kam gi apšaudyti civilius objektus, koks tikslas?“ Įrašo garso takelis – prastas, sunku aiškiai išgirsti, apie ką jis. Ar apie ukrainiečius, ar apie visoje tarptautinėje erdvėje girdimus kaltinimus, kad šitaip elgiasi Rusijos kariuomenė nuo pat 2022 m. vasario 24 d., kada pradėjo atvirą karą. Įrašas ištransliuotas vakare. Kitos dienos rytą rusų kariuomenės raketos apšaudo Krivij Rihą – ukrainiečių miestą toli nuo fronto linijos. Pataiko į penkiaaukštį daugiabutį, dar kažkur.

Rašant šį tekstą žuvusiųjų civilių – daugiau nei dešimt, Krivij Rihe paskelbtas gedulas. Ir tampa visiškai nesvarbu, apie ką tiksliai atakos išvakarėse kalbėjo p. Putinas. Jis – patologinis melagis, nors kartais mėgsta apsimesti esą žmogus.

Maždaug tada pat politiku tapęs buvęs Rusijos kariuomenės generolas Jevgenijus Bužinskis vienoje savo šalies TV kanalų pragysta, kad jo šalies kariškiai galėtų susprogdinti dar vieną Dniepro užtvanką su hidroelektrine. Šįkart – prie Kyjivo. Nes užtvanka suręsta taip, kad suturi keturis kubinius kilometrus vandens. Intencija: nebebūtų užtvankos, gal nebeliktų ir Kyjivo. Vienas tos pačios laidos dalyvis klausia, koks esą būtų tokio veiksmo tikslas? O tiesiog šiaip, atsako patenkintas savo idėja p. Bužinskis.

Dniepro užtvanka. Anatoliy Volkov nuotr.

Su Rusijos situacija labiau pažįstami ekspertai kraipo galvas: koks velnias smogė generolui į smegenis bei tempė už liežuvio, kuris ligi šiol buvo žinomas kaip nuosaikios pozicijos transliuotojas. Pozicijos, kurią galima buvo vadinti labiau pamatuota nei kitų žinomų rusų TV rėksnių.

Ko gero, reikalas yra tas, kad rusų dimisijos generolas transliuoja gal net ne savo asmeninį požiūrį, o veikia pagal kažkurio Kremliaus segmento metodinius nurodymus, kaip tvirtina į Vakarus pasitraukę Rusijos žurnalistai. Tada tai – prasta žinia Ukrainai ir visam pasauliui. Ji reiškia, kad Kahovkos HE-užtvankos atvejis Maskvai labai patiko. Jeigu negali mūšio lauke įveikti ukrainiečių ryžto priešintis invazijai, tą šalį verčiau nuniokoti, nepalikti akmens ant akmens. Esą likite be šešių Dnipro upės užtvankų, kurias surentė sovietų valdžia, o ne nepriklausoma Ukrainos valstybė. Likite be chemijos pramonės „Titan“ gamyklos Krymo pusiasalyje, kuri, kaip sakoma, dabar yra užminuota. Likite be Zaporižės atominės jėgainės, kuri dabar yra rusų kariškių okupuota.

Patirti šį džiaugsmą Kremliui ypač padeda vangi pasaulio reakcija į tai, kas nutiko Kahovkoje. Nors toks barbariškumo aktas teoriškai galėjo sujaudinti ne tik Indiją bei Kiniją, bet ir civilizuotus Vakarus.

Apie Kahovkos HE katastrofą pamažu randasi vis daugiau reikšmingų detalių. Kadangi užtvanka ir elektrinė buvo užimta Rusijos kariuomenės, o teritoriją, kurioje ji veikė, Kremlius į Rusijos konstituciją jau spėjo įrašyti kaip savą, įdomu tai, kad toje šalyje veikia specialus ir gana griežtas „Hidrotechnikos įrenginių apsaugos“ įstatymas, už kurio įgyvendinimą atsakinga Rusijos vyriausybė. Likus kelioms savaitėms iki užtvankos sugriuvimo šalies ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pasirašė dokumentą, kuris leido elektrinę kontroliuojančiai kariuomenei į jos saugią eksploataciją nekreipti dėmesio.

Po to, kaip užtvanka griuvo, prie jos dislokuotos Rusijos karinės pajėgos didžia dalimi buvo perkeltos į okupuotą Ukrainos Zaporižės sritį, kur prasidėjo ukrainiečių kontrpuolimas. Deja, tačiau juo sėkmingiau Ukrainos kariškiai gins okupantus iš savo žemės, tuo didesnė tikimybė, kad jos oponentai ims elgtis, kaip jiems pataria gen. Bužinskis.