Suomijos aplinkos instituto mokslinių jūrų tyrimų laivas „Aranda“, vykdantis „Aranda Baltic“ turą po Lietuvą, Latviją ir Estiją, apsilankė Klaipėdos mieste. Tai projekto „Urban cooperation of the Baltic Sea countries for the protection of the marine environment  #BALTICITIES” dalis.

Projekto tikslas – sustiprinti Suomijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą saugant Baltijos jūrą, rasti sinergiją, reikalingą pakrančių vandenų būklei gerinti. Pagrindiniai partneriai yra Helsinkio, Turku, Talino, Liepojos ir Klaipėdos miestai. Partneriai bendradarbiauja įgyvendindami Baltijos jūros iššūkį, kuriuo siekiama efektyvesnių apsaugos veiksmų vietos lygmeniu.

Laivas, kurio tyrimų trajektorijos driekiasi iki pat Arkties ir Antarkties, Klaipėdoje tapo patirties, žinių ir aktualiausios informacijos apie ekologinę Baltijos jūros būklę tarp Suomijos ir Klaipėdos universiteto mokslininkų. Susitikime taip pat dalyvavo Klaipėdos mieto savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros, Klaipėdos uosto direkcijos ir kitų institucijų atstovai.

Ekspertai supažindino su metodais ir technologijomis, įgalinančiomis analizuoti įvairius vandens kokybės ir dugno parametrus, pažinti jūroje gyvenančius organizmus. Diskutuota apie tai, kas įtakoja Baltijos jūros sveikatą, apie pozityvius pokyčius ir naujas ekologines grėsmes. Tyrimai suteikia vertingų duomenų ne tik mokslui, bet ir sprendimų priėmėjams, kurių rankose – galimybė taikyti įvairius reguliavimo mechanizmus, kontrolę, šviesti ir telkti visuomenę.

Prie jūrinės veiklos kviečiama prisijungti ir visuomenė, dalyvaujant projekte „Baltijos pajūrio istorijos“. Tai vaizdo įrašų konkursas, kuriame galima dalyvauti nufilmavus vaizdo įrašą apie savo pajūrį, pasidalinus mintimis apie paplūdimio būklę galima laimėti „GoPro“ kamerą. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Ateinančiais metais numatoma ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“. Šią jūros gelbėjimo nuo taršos misiją vykdys komanda mokslininkų, visuomenininkų bei ekologijos aktyvistų. Aplink Baltijos jūrą per 8 valstybes kasdien pėsčiomis jie žygiuos kone visus 2024 metus. Žygio sumanytojas ir vedlys – gamtosauginės prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, visuomenininkas Giedrius Bučas.