Reaguodama į Lietuvoje besitęsiančią sausrą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina palengvinti sąlygas dėl sausų orų nuostolius patiriantiems ūkininkams – švelnins kontrolę, netaikys sankcijų už nevykdomus prisiimtus su Europos Sąjungos parama susijusius įsipareigojimus, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Be to, Nacionalinių krizių centras svarstys, ar dėl sausros skelbti ekstremaliąją situacijos visos valstybės mastu.

„Šiandien pasirašysiu įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA), kad tose savivaldybėse, kuriose kritulių kiekis pasiekęs kritinį lygį ūkininkai supaprastinta tvarka galės teikti prašymus, kad būtų taikomos išimtys toms kultūroms, kurios neišdygo dėl vėlyvo sėjimo ar nunyko dėl užsitęsusios sausros“, – ketvirtadienį po posėdžio dėl sausros padarinių žurnalistams sakė K. Navickas.

Pasak K. Navicko, ŽŪM kreipėsi Europos Komisiją (EK), kad ji leistų nukentėjusiems ūkininkams anksčiau išmokėti pirmąsias išmokas. Ministras prašė EK leisti taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus – iki 70 proc.

„Išimtys, kurias galime taikyti, susijusias su klimato reiškiniais, jau taikome ir galėsime taikyti nedelsdami. Laukiame iš EK sprendimo (…) dėl galimybės išmokėti avansus ūkininkams anksčiau, kalbu apie tiesiogines išmokas, – teigė ministras. – Tikimės, kad jis galėtų būti formalizuotas labai greitai, nes techninės konsultacijos pasibaigė“.

Ministerija informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie individualiai informuos NMA apie sausros padarytą žalą. Žemdirbiai ją turės įrodyti į „NMA AGRO“ programėlę įkeldami sausros padarinių nuotraukas.

Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis žurnalistams sakė, kad Lietuvoje ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje paskelbė 8 savivaldybės. Pasak jo, penktadienį bus svarstoma, ar ji turėtų būti skelbiama visos šalies mastu.

„Šaukiame tarpinstitucinį pasitarimą, kurio metu darkart įsivertinsime dabar taikomas priemones, ar jų tikrai pakanka ir spręsime dėl valstybės lygiu ekstremalios situacijos paskelbimo – ar tai yra būtina“, – teigė E. Arbataitis.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė kalbėjo, jog dabartinė sausra pavojinga ne tik ūkiams, kadangi jau stebima ir hidrologinė sausra, pavojinga situacija miškuose. Be to, daugelyje Lietuvos girininkijų miškų gaisrų rizikos klasė labai aukšta. Pirmąkart sausra fiksuota gegužės 9 dieną ir nuo tada tik intensyvėjo, taip pat teigė ji.

LHMT duomenimis, stichinė sausra fiksuojama beveik visoje Kretingos, Klaipėdos miesto bei rajono, Neringos, Šilutės, Mažeikių, Telšių savivaldybių teritorijoje, dalyje Vilkaviškio, Plungės ir Radviliškio rajonų. Sausra kaip pavojingas reiškinys stebimas Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.

Pietiniuose, rytiniuose bei šiaurės rytų regionuose sausros, tarnybos vertinimu, kol kas nėra.

                                                                                                                                            Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama