Graikai ją vadina kitokio fado diva, prancūzai apibūdina kaip scenos virtuozę, o jai pačiai labiausiai patinka prisistatyti tiesiog kaip spalvingai dainininkei. Daugiau nei 20 metų portugalų vokalistė Ana Lains keliauja po pasaulį ir lieka ištikima savo misijai – kur bebūtų, savo dainomis
publiką nukelti į sodrų, ritmišką ir emocingą Portugalijos kraštą.

Prieš kelerius metus, švęsdama 20-ies metų ant scenos sukaktį, Ana Lains sukūrė tokį muzikinį pasirodymą, kad jo įrašai Portugalijoje iš karto tapo absoliučiu hitu. Dainininkė, kurios dainas supranta net ir nemokantys portugalų kalbos, liepos 8-9 dienomis ir vėl pasirodys Lietuvoje. Jos ir pianisto Paulo Loureiro bei gitaristo Bruno Chaveiro pasirodymai vyks liepos 8 d., 19 val., Kulių kultūros centre ir liepos 9 d., 18 val., Klaipėdos koncertų salėje.

„Koncerto metu ruošiuosi publiką pakviesti susipažinti su šimtus metų besitęsiančia portugalų kalbos istorija”, – sako atlikėja.

Ana Lains Sofijos festivalyje 2021 metais. Egles Sabaliauskaites nuotr.

Pirmasis jūsų pasirodymas Lietuvoje įvyko 2021 metais, Sofijos festivalio Kuliuose metu. Ką prisimenate iš to koncerto?

Galima sakyti, kad koncertas Kuliuose grąžino mane į tikrą sceninį gyvenimą. Tai buvo ne tik pirmasis mano pasirodymas Lietuvoje, bet ir pirmas koncertas su didele, gyva auditorija po pandemijos apribojimų. Iki tol, dėl įvairiausių suvaržymų, kurį laiką koncertai buvo kur kas mažesni, žmonių srautai ir pasirodymų erdvės griežtai kontroliuojamos. Dėl to pasirodymas Kuliuose man buvo toks ypatingas.

Visada prisiminsiu publikos atvirumą ir svetingumą nuo pat pirmos minutės mums užlipus ant scenos. Jaučiau, kad žmonės reaguoja į kiekvieną dainą, mačiau jų šypsenas ir supratau, kad visi kartu išgyvename dalijimosi muzika džiaugsmą. Buvo taip gera vėl būti kartu po ilgų, vienišų pandemijos mėnesių.

Į Sofijos festivalį grįžtate su nauja programa „Matria lingua”, kuria bandysite atskleisti portugalų kalbos grožį ir istoriją. Kodėl jums aktuali kalbos tema? Koks jūsų santykis su literatūra?

Su portugalų poetais bendradarbiauju lygiai tiek pat laiko, kiek esu ant scenos ir dirbu garso įrašų studijose. Tiesą sakant, portugalų kalbos ir etninės muzikinės ekspresijos pristatymas ant scenos yra mano misija, tarsi vėliava, kurią nešu visur, kur bebūčiau.

„Matria lingua“ galime versti kaip „motina kalba“. Kalba – tai vienas svarbiausių dalykų, apibrėžiančių mūsų identitetą. Kalba mus jungia su tėvyne ir jos kultūra, nuo jos prasideda pažintis su įvairialypiu pasauliu. Ši koncertinė programa – tai mano žinutė pasauliui. Turime nuolatos permąstyti savo istorinę praeitį ir tautinį identitetą, didžiuotis žeme, iš kurios esame kilę, puoselėti jos etnografiją. Tai nuostabus būdas autentiškai praturtinti žmoniją – gerbdami ir išmanydami savo pačių šaknis, tampame kur kas atviresni kitų kultūrų atstovams.

Koncerto metu ruošiuosi publiką pakviesti susipažinti su šimtus metų besitęsiančia portugalų kalbos istorija. Ši kelionė prasidės nuo galisų-portugalų kalbų ištakų, keliaus per skirtingus portugalų kalbos dialektus ir atves mus iki svarbiausių portugalų rašytojų vardų: Florbela Espanca, Fernando Pessoa, Jose Afonso, poetų David Mourão Ferreira ir Alberto Janes.

Dauguma žmonių galvoja, kad fado žanras yra pagrindinė portugališkos muzikos išraiška. Tačiau Portugalija gerokai įvairesnė. Programoje atsiskleis fado ir tradicinės portugališkos muzikos ištakos, kurias giliai išmano mano scenos partneriai – pianistas Paulo Loureiro ir portugališką gitarą puikiai įvaldęs Bruno Chaveiro.

Labai tikėtina, kad didelė auditorijos dalis Lietuvoje gana nedaug žino apie portugalų kalbą. Ar tai taps kliūtimi norint suprasti jūsų muziką, įvertinti dainų tekstų prasmę?

Nemanau, kad kalbos nežinojimas gali tapti kliūtimi. Menas tuo ir galingas, kad veikia už kalbos ribų. Juk būna, kad klausaisi itališkos ar vokiškos operos, nesupranti nė žodžio, o ašaros byra – kūnu ir širdimi jauti muzikos jėgą, ji peržengia visus barjerus. O kokia kalba šneka paveikslai? Arba Mikelandželo Dovydo skulptūra?

Visuomet stengiuosi išlikti jautri ir neprarasti budrumo, apčiuopti, kokie dalykai jungia visus žmones nepaisant jokių kultūrinių skirtumų. Tai, kad nesuprantame vieni kitų kalbos, gali tapti problema sprendžiant buitinius klausimus. Tačiau menas mus sujungia, nes tai jau ne buitinė, o egzistencinė gyvenimo plotmė. Visi turime labai panašius emocinius poreikius, panašią prigimtį, tai ir jungia žmoniją. Ši mintis mane džiugina ir dėl to mano misija yra sėkminga. Prisiminkite Džono Lenono žodžius iš dainos „Imagine“: „Imagine all the people sharing all the world“ („įsivaizduok, kad visiems žmonėms priklauso visas pasaulis“). Štai jums ir atsakymas.

Pasaulis priklauso mums visiems kiekvieną kartą, kai atsiduodame jausmams. Menas, o šiuo atveju – portugališka muzika – sujungia mus per bendrą žmogišką prigimtį. Nepaisant to, koncerto metu publikai pristatysiu dainas, paaiškinsiu jose skambančių žodžių prasmę, kad būdami Lietuvoje nors valandėlei pasijustume tarsi nusikėlę į Portugaliją.

Jūsų kolegos Paulo Loureiro ir Bruno Chaveiro – ar tai naujas trio, o gal jau turite daug bendros sceninės patirties?

Paulo yra mano pianistas pastaruosius 20 metų, jis ne tik mūsų pasirodymų muzikinės dalies vadovas, bet ir mano vyras. Niekas kitas taip gerai nepažįsta manęs kaip dainininkės ir tiesiog žmogaus, kaip pažįsta jis. O su Bruno ant scenos kartu pasirodome jau šešerius metus. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių ir talentingiausių Portugalijos gitaros meistrų.

Dažnai koncertuojame trise. Programa „Matria lingua“ ypatinga tuo, jog yra labai intymi, idealiai pritaikyta nedidelėms pasirodymų erdvėms. Su šia programa po pasaulį keliauju jau dvejus metus, ji man svarbi, nes atskleidžia visai kitą mano kūrybos pusę. Labai dažnai ant scenos pasirodau su kita programa ir didesne, 6 muzikantų komanda. O „Matria lingua“ yra labai asmeniška, tai tarsi antra mano kūrybos medalio pusė.

Jeigu šį interviu skaito žmogus, jūsų vardą girdintis pirmą kartą ir mažai ką žinantis apie portugališkos muzikos tradicijas, nuo ko siūlytumėte pradėti pažintį su savo kūryba?

Na ir klausimas! Tikrai sunku išsirinkti… Bet įvardinsiu tris dainas.

Siūlau pradėti nuo kūrinio „Fado das horas“ – jame susijungia dvi mano nenugalimos aistros: fado ir jautri pianino muzika.

O dainoje „Ai flores do Verde Pino“ atsiskleidžia Portugalijos šalies istorija. Daina sukurta pagal XIV amžiuje Portugaliją valdžiusio karaliaus Dinio eiles, pristato trubadūrų poezijos tradicijas tipinėje „cantigas de amigo“ („draugo dainos“) formoje.

Ir pabaigai – „Cantiga Bailada“. Tai tradicinė portugalų daina iš šalies centrinėje dalyje esančio Beira Baixa regiono.

Ši daina geriausiai atskleidžia mano muzikinį identitetą, čia fado elementai pinasi su folklorine Portugalijos muzika. Kūrinys nuskambės ir programos „Matria lingua“ metu, ne tik dainuosiu, bet ir grosiu savo mėgstamiausiu portugališku instrumentu – adufe.