Klaipėdos savivaldybės Eismo saugumo komisijai birželio pradžioje bendru sutarimu nusprendus uždrausti eismą laikinu gruntiniu keliu tarp Vėjo gatvės Tauralaukyje ir Žaliojo slėnio, įrengiant jame fizines kliūtis, priešprieša tarp gyventojų tik dar labiau išaugo.

Į uostamiesčio savivaldybę jau iškeliavo ir Žaliojo slėnio gyventojų prašymas atšaukti tokį sprendimą, ir tauralaukiečių raštas, kuriame prašoma nekeisti pozicijos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija, irgi birželio pradžioje svarsčiusi tokį klausimą, laikosi tokios pačios pozicijos kaip ir kolegos iš uostamiesčio.

„Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės turi vienodą poziciją dėl minimo kelio – šioje vietoje automobilių eismas negalimas, nes pagal detalųjį planą šioje vietoje numatytas pėsčiųjų-dviračių takas. Klaipėdos rajono savivaldybė neturi įtakos kelio ženklų įrengimui, ar nuėmimui, nes tai yra privati teritorija. Žaliojo slėnio kvartalo savininkai nesikreipė į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl kelio ženklų įrengimo”, – rašoma šios komisijos pirmininkės, rajono vicemerės Jolantos Kitros atsakyme gyventojams.

„Atvira Klaipėda” gavo abu minėtus gyventojų raštus ir skelbia jų turinį. Pirmasis pasirašytas Aukštkiemių kaimo bendruomenės, o po Tauralaukio raštu padėti 37 gyventojų parašai.

Ką rašo Žaliasis slėnis?

Nesutinkame su šiuo sprendimu ir reikalaujame šį klausimą svarstyti iš naujo, nes komisija visapusiškai neįsigilino į klausimą, vertino jį vienašališkai – tik miesto gyventojų interesų aspektu, nesiūlė ir nenagrinėjo jokių konstruktyvių alternatyvų, rėmėsi tik Tauralaukio gyventojų atstovų teiginiais ir tariamai gauta Kelių policijos pareigūnų informacija apie nesaugią jungties eksploataciją. „Žaliojo slėnio“ atstovų pateikta argumentuota informacija, paremta galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, buvo visiškai ignoruota.

Nagrinėjant klausimą iš naujo, prašome įvertinti žemiau pateiktus argumentus:

1. Protokole, kaip kviestiniai dalyviai, nėra įvardinti „Žaliojo slėnio“ atstovai ir Tauralaukio gyvenamojo rajono atstovė, nenurodyti jų kontaktai. Nepažinodami pastarosios, negalime nusiųsti susipažinimui šio skundo, pateikti galiojančius dokumentus, todėl prašome tai atlikti Klaipėdos miesto savivaldybę ir pakviesti į pakartotiną klausimo svarstymą.

2. Sprendžiant iš protokoluotos Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės informacijos, 2020 m. Eismo saugumo komisija buvo priėmusi sprendimą apriboti eismą Vėjo gatve bei pravažiuojamuoju keliu į „Žaliąjį slėnį“, uždraudžiant sunkaus transporto judėjimą. Eismo kontrolė buvo pavesta Viešosios tvarkos skyriui ir rekomenduota Kelių policijos tarnybai. Jeigu nagrinėjami gauti Tauralaukio gyventojų skundai, vadinasi minėtos tarnybos savo darbo neatliko tinkamai, Eismo komisija jas dangstydama klausimą stengiasi spręsti tiesiog uždarydama laikinąją galiojančią jungtį su „Žaliuoju slėniu“ ir taip bausdama mūsų gyventojus? Nėra siūlomi jokie konstruktyvūs situacijos sprendimai ar diskusija, mums išauga susisiekimo grėsmės ekstremalios situacijos atveju.

3. Atkreipiame dėmesį į kompetencijos ar atidumo trūkumą protokole paminėtų tarnautojų teiginiuose. Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas V. Paukštė klaidinančiai teigia (argumentus skaityti punkte 6), kad „Planavimo dokumentuose šis pravažiavimas iki Klaipėdos rajono „Žaliojo slėnio“ nėra numatytas.“ M. Mockus sakė, kad šis laikinai eksploatuojamas pravažiavimas yra nesaugus, tokia informacija tariamai buvo gauta ir iš Kelių policijos pareigūnų.“ Jokių raštiškų Kelių policijos pareigūnų situacijos analizių, eismo įvykių statistikos, vertinimų, išvadų ir pasiūlymų Eismo komisijai ir dalyviams skyriaus vedėjas nepateikė, todėl visiškai neaišku, kokia konkrečiai iš Kelių policijos informacija buvo gauta.

4. Pasisakiusi Tauralaukio gyvenamojo rajono atstovė dėstė, kad laikinąją jungtimi automobiliai pirmyn ir atgal juda kas 3 minutes, tačiau ji nenurodo kuriuo paros metu ir kaip ilgai buvo vykdomas eismo stebėjimas, kuo remiantis nustatytas toks tikslus eismo reguliarumas? Manome, kad tai tik emocinė metafora, o ne tikslus eismo monitoringas. Abu atstovės teiginiai, kad „Šis keliukas yra įrengtas savavališkai ir yra nelegalus, kadangi nėra nurodytas dokumentuose, nei pažymėtas žemėlapiuose.“ yra neteisingi. Visuose elektroniniuose žemėlapiuose (maps.lt, regia.lt, google.com ar earth.google.com) ši jungtis rodoma. Argumentus apie galiojančius teritorijų planavimo dokumentus su šia jungtimi skaityti punkte 6 ir 7.

5. „Žaliojo slėnio“ gyvenvietė Aukštkiemiuose pradėta vystyti 2000 m. išsiplėtė nuo 14 namų kvartalėlio iki gyvenvietės su beveik 400 šeimų apie 2000 gyventojų, svečių ir darbuotojų. Augant gyvenvietei susisiekimas su miestu ne gerėjo, o prastėjo. 2009 m. po automagistralės rekonstrukcijos „Žaliasis slėnis“ prarado kairinį nusukimą iš automagistralės, dėl 7 km aplinkelio apie 400 automobilių kasdien degina kurą tūkstančiams kilometrų pro Purmalius ar Kalotės viaduką ir jau keturiolikti metai mina valdininkų slenksčius dėl situacijos pagerinimo. Dėl valdininkų neapdairumo rekonstrukcijos metu nesuplanuoto viaduko į „Žaliąjį slėnį“ 2009 m. gyventojai pakilo į piketą automagistralėje, plačiai nušviestą tuometėje spaudoje.

6. Šitaip išaugus gyvenvietei, jos saugumui būtinas antras įvažiavimas-išvažiavimas. Vangiai sprendžiant klausimus prieita iki sutarimo viaduko statybos artimiausiu metu atsisakyti, įrengti jungtį su Tauralaukiu per Vėjo gatvę iki Jungtinės gatvės „Žaliajame slėnyje“. Klaipėdos miesto, rajono savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir vystytojų bendru sutarimu 2014 m. UAB „Urbanistika“ užsakytas ir 2015 m. parengtas bei patvirtintas „Klaipėdos miesto rytinės dalies A teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas“, kurio sprendinių aprašytu 8 puslapyje numatyta būsimoji jungtis ir laikinas susisiekimo sprendimas gatve Nr.39 nuo seno funkcionavusiu gruntiniu keliu (pažymėtu visuose senesniuose žemėlapiuose), dėl kurio dabartinės eksploatacijos buvo gautas Tauralaukio gyventojų skundas. Cituojame priešpaskutinę pastraipą: „Jungties su Žaliuoju slėniu vieta parinkta vadovaujantis patvirtintu koncepcijos variantu suformuojant keturšalę sankryžą su Vėjo ir Smėlio gatvėmis. Numatoma jungties kategorija – D1, važiuojamosios dalies plotis 6,5 m, iš abiejų pusių šaligatviai ir iš vienos pusės dviračių takas. Skersinio profilio Nr. 7 (žr. Susisiekimo infrastruktūros sprendinių detalizacija, 9 lapas). Laikinas susisiekimas tarp Žaliojo slėnio ir Tauralaukio (kol bus įrengta D1 kategorijos gatvė) numatomas šiek tiek šiauriau, esamo lauko keliuko, kuriuo ir dabar vyksta susisiekimas, pagrindu (atitinka Gatvės Nr. 39 trasą).“ Atkreipiame Tauralaukio gyventojų atstovės dėmesį, kad projektuotojai dar prieš 9 metus žemėlapiuose matė esamą lauko keliuką, t. y. dabartinę laikinąją jungtį. Taip pat stebina specialisto V. Paukštės nežinojimas, kad toks specialusis planas egzistuoja ir laikinoji jungtis eksploatuojama teisėtai. Be to, specialistas pats prieštaravo savo teiginiui apie tariamai nesamus planavimo dokumentus, komentuodamas eismo situaciją 2020 m. Eismo saugumo komisijos eismo apribojimo sprendimais, kurie negalėjo būti priimti, nesant teisinio pagrindo laikinajai jungčiai.

7. M. Mockus tik dalinai teisus, kad planavimo dokumentai dabartinėje laikinojoje jungtyje nenumato gatvės. Taip, 2015 m. specialiajame plane ji buvo nurodyta Vėjo-Smėlio gatvių sankryžoje, tačiau dėl valdininkų neapdairumo planuotos gatvės vietoje leidus gyvenamųjų namų statybas, ši jungties vieta nukelta šiauriau – ties Vėjo g. 40 ir 44. M. Mockus neinformavo Tauralaukio gyventojų atstovės ir Eismo saugumo komisijos, kad dabartinės laikinosios jungties vietoje gatvė vis tiek bus, nes tai buvo numatyta 2006-11-30 d. detaliajame plane (sprendimo Nr. T2-351) ir vėlesnėje jo 2021 m. korektūroje. Šioje vietoje numatyta gatvė Nr. 39 ir 40 (akligatviai į šonus su apsisukimais). Prisegame specialiojo plano ištrauką, kurioje matosi gatvės Nr. 39 tęsinys kaip pėsčiųjų takas link „Žaliojo slėnio“ Europos gatvės ir numatomo dviračių tako (mėlynų taškučių linija) Ringelio upelio krantais.

8. Ekstremalios situacijos atveju užblokavus vienintelį patekimą iš automagistralės, gyvenvietėn negalėtų patekti jokios skubios pagalbos tarnybos ar iš jos evakuotis gyventojai. Per 1500 žmonių atsidurtų spąstuose. Nemanome, kad tokią galimybę atsakingai vertino Eismo saugumo komisija, uždarydami laikinąją jungtį ir įrengdama fizines kliūtis. Abejojame ar galėjo Kelių policija į tai neatsižvelgti, nesiūlydama Eismo komisijai jokių kitų išeičių – tik uždarymą? Konkrečiai šis laikinas patekimas rengiant Specialiuosius planus, buvo suderintas su visuomene, Kelių direkcija, abiejų savivaldybių institucijomis.

9. Pritartume nuostatai rasti konstruktyvų situacijos sprendimą kiek įmanoma atsižvelgiant į Tauralaukio gyventojų interesus, tačiau neuždarant gyvybiškai svarbaus laikino patekimo į „Žaliojo slėnio“ gyvenvietę iki bus įrengta nuolatinė numatyta jungtis su Vėjo gatve. Sutinkame visomis mums prieinamomis priemonėmis siekti užtikrinti eismo saugumo reikalavimus šia laikinąją jungtimi, kokius nustatys Kelių policija ir Eismo saugumo komisija naujame sprendime. Taip pat sutinkame, kad būtų ribojamas sunkiojo transporto judėjimas tiek ženklinimu, tiek fizinėmis priemonėmis ir ši jungtis būtų naudojama tik vienos krypties eismui – t.y. įvažiavimui į Aukštkiemių km. teritoriją.

Tikimės aktyvių Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus ir Kelių policijos veiksmų, sureguliuojant eismą Vėjo gatvėje ir laikinojoje jungtyje, lygiaverčiai visų gyventojų atžvilgiu.

Tauralaukio gyventojų pozicija

Prašome nekeisti priimto sprendimo ir neatidaryti laikino gruntinio kelio transporto priemonėms jokiam susisiekimui (laikinam/nelaikinam/vienpusiam) su „Žaliojo slėnio” kvartalu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šis keliukas patvirtintas Klaipėdos miesto rytinės dalies A teritorijos susiekimo infrastruktūros vystymo specialiajame plane peštiesiems ir dviratininkams.

Pagal 2021 m valstybės duomenų agentūros duomenis gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Aukštkiemių kaime gyveno 597 gyventojai. „Žaliojo slėnio” kvartalas nuolat didėja, daugėja gyventojų, vystoma laisvalaikio infrastruktūra, todėl didėjant gyventojų skaičiui, pasikeitė ir susisiekimo automobiliu saugumo situacija.

D2 kategorijos gatvė Nr. 39 kelias-akligatvis ir pėsčiųjų takas NEGALI aptarnauti tokių automobilių srautų, kuriems yra numatytas D1 kategorijos kelias, tuo labiau, kad naujas kelias jau yra suplanuotas ir ruošiamasi juo įrengimui.

Šis keliukas Nr. 39 yra labai aktyvus dviratininkų-pėsčiųjų takas. Prašome pasirūpinti pėsčiųjų, dviratininkų, vaikų saugumu, einančių šiuo takeliu į autobusų stotelę, esančia Pajūrio gatvėje NEATNAUJINANT TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMĄ, NENUIMANT fizinių kliūčių, kurių įrengimas iki galo dar neužbaigtas šiame gruntiniame keliuke ir kuriame nepraėjus pilnai savaitei nuo ženklų ir kliūčių įrengimo vistiek vykdomas draudžiamųjų ženklų nepaisymas. Vienspusis eismas, kuris laikinai buvo vykdomas šiame keliuke, nepastebimai tapo dvipusiu, dingus „plytos” kelio ženklui.

Dar karta pasikartosime, šiame keliuke automobilistai nepaiso eismą draudžiančių ženklų. „Žaliojo slėnio” kvartalo vystytojai mato tik PATOGUMĄ greitai pasiekti namus, o kas bus atsakingas už tai, jeigu šiame nepritaikytame tokiam automobilių srautui keliuke atsitiks nelaimingas atsitikimas, juk kelias priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Ir PATOGUMAS 10 min greičiau patekti į „Žaliojo slėnio” kvartalą negali būti lygus pėsčiųjų saugumui šiame keliuke, kurį „Žaliojo slėnio” vystytojai/atstovai nori paversti gatve.

Taip pat dėl šio laikino pravažiavimo eksploatavimo dideliais automobilių srautais yra apkraunama visa Vėjo gatvė, čia ne tik šalia esančių namų problema. Uždraudus eismą šiame laikiname pravažiavime „Žaliojo slėnio” gyventojai nebuvo atskirti nuo civilizacijos, šis kelias nėra pagrindinė susisiekimo arterija tarp Klaipėdos miesto ir šiuo kvartalo. Prašome atsižvelgti į Vėjo gatvės gyventojų pateiktus argumentus ir ginti jų teises ir saugumą.

Sugrįš prie klausimo

Žinia, Klaipėdos savivaldybės eismo saugumo komisijai pirmininkauja vicemeras Algirdas Kamarauskas. Jis nuo minėtojo klausimo svarstymo buvo nusišalinęs, kad išvengtų interesų konflikto, nes pats sakė gyvenantis Žaliajame slėnyje. Posėdžiui tada pirmininkavusi komisijai irgi priklausanti vicemerė Vaida Raugelė „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad abu gyventojų kreipimaisi jau gauti ir bus svarstomi tuo pačiu formatu.

„Artimiausiam komisijos posėdžiui jau turime nemažai klausimų, tad jei nepavyktų šio klausimo apsvarstyti per jį, tai tikrai bus padaryta kito posėdžio metu”, – sakė vicemerė.

Be jos minėtajai komisijai dar priklauso Mindaugas Džermeika, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas; Kastytis Macijauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas ir Rimantas Mockus, Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas.