Tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „Vakarų medienos grupė“, kontroliuojančios gamybos padalinių veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, vadovė Ingrida Grikpėdienė teigia, jog 2022 m. rudenį reikšmingą – 20-25 proc. – nuosmukį patyrusi baldų rinka iki šių metų vidurio stabilizavosi.

Birželį paskelbtais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus baldų eksportas smuko 18 proc., medienos ir medienos gaminių – 32 proc., palyginus 2022 ir 2023 m. balandžio mėnesio duomenis.

I. Grikpėdienės teigimu, kritusią baldų paklausą didžiąja dalimi nulėmė vartotojų elgseną paveikę energetikos kainų šuoliai, pirmojo būtinumo prekių kainų augimas bei brangstančios paskolos.

„Nors paklausa stabilizavosi ir gamyboje nerimo ženklus ėmė keisti atsargaus optimizmo nuotaikos, pirkėjai išlieka atsargūs, labiau apgalvojantys ne pirmo būtinumo išlaidas. Nepamirškime, kad pandemijos laikotarpiu užsidarius prekybos ir pramogų centrams, sustojus turizmui vartotojai išlaidavo buities prekėms. Paklausa baldams augo dešimtimis procentų, taigi natūralu, kad gyvenimui grįžus į priešpandeminį lygį, vartojimas sulėtėjo. Todėl tikėtina, kad ryškesnio augimo iki 2024 m. antros pusės nematysime. Iš kitos pusės, užtektų aiškaus teigiamo pokyčio geopolitinėje aplinkoje ir ekonomikos variklis įjungtų kitą pavarą, tačiau ar to sulauksime artimiausiu metu, galima tik spėlioti“, – pranešime pažymi „Vakarų medienos grupės“ direktorė.

Rinka pirkėjo pusėje

Nepaisant bendros rinkos sulėtėjimo, VMG grupės pardavimai baldų sektoriuje pernai išaugo trečdaliu ir pasiekė 323 mln. eurų.

Didžiausią įtaką pardavimų augimui padarė 48 proc. išaugusios pajamos, gautos iš medienos drožlių plokštės gamybos. Baldų gamybos pajėgumai 2022 m. augo daugiau nei 30 proc.

Pasak I. Grikpėdienės, lyderystę baldų gamybos sektoriuje pavyko išlaikyti dėl nuolat didinamo gamybos efektyvumo, diegiamų inovacijų ir diversifikuotų eksporto rinkų.

„Šiandien rinka yra pirkėjo pusėje, tiekėjų pajėgumai atsilaisvino – visi pasiruošę lanksčiai reaguoti į užsakovo poreikius. Tikėtina, kad tokios tendencijos išsilaikys dar bent metus. Tokioje situacijoje išlošia tie, kurie turi ilgametį įdirbį, klientų pasitikėjimą ir atlieka savalaikes investicijas į pajėgumų plėtrą“, – pažymi ji.

Iššūkiai žaliavų tiekimo grandinėje

VMG direktorė pažymi, kad mažėjant vartojimui, atitinkamai krito ir gamybai reikalingų medžiagų poreikis, tačiau kalbant apie medienos žaliavą, Baltijos šalys, skirtingai nuo artimiausių savo kaimynių, išsiskiria aukštu kainų lygiu.

„Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, įgyvendinus sankcijas, žaliavos pasiūla regione stipriai nukrito, kainos išaugo, ypatingai malkinės medienos, kuri naudojama baldinei plokštei gaminti. Tai nepalanki tendencija Lietuvos baldų gamybos pramonei, todėl aktyviai dirbame su tiekėjais, ieškome alternatyvių šaltinių. Pasaulines tendencijas atitinkantis žaliavų kainų lygis yra labai svarbus visos šalies baldininkų konkurencingumo užtikrinimui.“, – sako ji.

Anot I. Grikpėdienės, dar vienas svarbus aspektas yra tiekimo grandinės procesų stabilumas, pristatymo terminai bei transportavimo kaštai. Dar prieš ne pilnus metus tai buvo vienas didžiausių pramonės iššūkių, tačiau ekonomikai lėtėjant, natūralu, kad ir čia jaučiami teigiami poslinkiai, ženkliai prisidedantys prie produktų savikainos atitikimo rinkos lūkesčiams.

„Todėl dabar didesnį dėmesį skiriame atsargų lygio mažinimui, planavimo proceso optimizavimui, įvairių gamybos etapų automatizavimui“, – teigia bendrovės vadovė.

Nauja korpusinių baldų gamykla

Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) rugpjūčio mėnesį VMG grupė planuoja atverti šiemet užbaigtą naują korpusinių baldų gamyklą.

Investicijos į šio pramonės objekto pirmąjį etapą sieks apie 90 mln. eurų. Jame planuojama sukurta apie 400 naujų darbo vietų.

Naujoji gamykla yra sujungta su 2020 m. toje pačioje vietoje atverta viena galingiausių Europoje medienos drožlių plokštės gamykla, į kurią jau investuota per 150 mln. eurų. Jungiamoji dalis yra skirta tiekti pagrindinę žaliavą, reikalingą baldų gamybai.

Daugiau nei 5 hektarų plotą užimančioje gamykloje 3,5 hektaro skirta gamybos patalpoms, 1,5 sandėliavimo, likusioje pastato dalyje įrengtos techninės, biuro ir maitinimo patalpos.

Iki 2023 m. pabaigos ant energinę klasę A plius turinčios gamyklos stogo taip pat planuojama įrengti 2,5 megavato galią turinčius saulės elektrinių modulius.

VMG grupė veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.

Daugiau nei 90 proc. kompanijos produkcijos eksportuojama į daugiau nei 30 pasaulio šalių.