Prieš penkiolika metų Lietuvos daugiabučių kiemuose pastačius pakuočių rūšiavimo konteinerius gyventojai jau įprato rūšiuoti plastiką, stiklą, popierių. Gyvenantys individualiuose namuose rūšiuoja ir žaliąsias atliekas – į atskirą konteinerį ar kompostinę meta nupjautą žolę, lapus, smulkias šakas.
Bet, specialistų teigimu, kone pusę atliekų – apie 200 kg per metus – kiekvienas klaipėdietis vis dar išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tarp jų – ir virtuvės atliekas, nesunaudotą maistą, kuris sudaro nemažą šiukšliadėžių turinio dalį.
Aukštesnių ekologijos standartų siekiančios Europos valstybės maisto atliekas rūšiuoti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Tuo tarpu Lietuva šį rūšiavimo procesą visuotinai planuoja pradėti 2024 metais.
Ne išimtis ir Klaipėda bei Neringa, kurių savivaldybės maisto atliekų tvarkymo organizacinius rūpesčius patikėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC).
„Analizavome Europos valstybių patirtį, ne kartą lankėmės Taline ir pas kolegas Alytuje, kurie jau ne vienerius metus rūšiuoja maisto atliekas. Galime konstatuoti, jog nauda visokeriopa: ir ekologinė, ir ekonominė“, – pranešime pažymi KRATC direktorė Roma Budrienė.
Ruošiantis maisto atliekų rūšiavimui Klaipėdos regione ir rūšiavimo įrenginių statybai Dumpiuose buvo atliktas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Siekdami apskaičiuoti galimą taršą, atsirasiančią pradėjus tvarkyti maisto atliekas, tyrėjai sąvartyne atliko visų taršos šaltinių kvapų koncentracijos matavimus. Pagal surinktus duomenis ir atitinkamos metodikos formules buvo atliktas kvapų modeliavimas.
Skaičiavimai atlikti pagal maksimalią galimą taršą. Pavyzdžiui, skaičiuota, kad visi sąvartyno taršos šaltiniai dirba 24 val. kiekvieną metų dieną, nors realus darbo ciklas yra kelis kartus mažesnis. Nevertintos ir sąvartyne nuolat naudojamos kvapų mažinimo priemonės, kurios, beje, bus įdiegtos ir maisto rūšiavimo angare.
Specialistų išvada pozityvi: pradėjus maisto rūšiavimą iš KRATC administruojamo Dumpių sąvartyno prognozuojamas kvapo koncentracijos sumažėjimas 12-14 procentų.
„Intensyviausi kvapai sąvartyno teritorijoje fiksuojami sandėliavimo aikštelėje, kur atgabenamos kelias dienas ar net savaites gyventojų konteineriuose „paraugintos“ mišrios komunalinės atliekos iš viso Klaipėdos regiono. Jei jose neliks maisto – sumažės pūvanti frakcija, mažės kvapų intensyvumas“, – įsitikinusi Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.
Pastaruosius penkerius metus Dumpių sąvartyne atliekami kvapų matavimai ir jų intensyvumas nuolat mažėja. 2022 metų matavimų duomenys rodo, kad artimiausias gyvenamąsias teritorijas iš Dumpių sąvartyno pasiekia tik 0,7 kvapo vienetai (OUE/m3). Žmogus užuodžia kvapą, kai yra 1 OUE/m3. O uždaru ciklu atskirai tvarkant maisto atliekas kvapų sklaida turėtų dar labiau mažėti.
KRATC kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą atlieka kiekvienais metais šilčiausiu metų periodu. Šiais metais tokius tyrimus planuojama atlikti liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.
Yra skirtumas kiek konteinerių ir kokio dydžio statomi privačiose valdose, kurios yra laaaabai didelio skirtumo. Nesąmoningai dideli konteineriai statomi ir nėra diferenciavimo- gi kvadratai šiukšles „gamina”. Aplaidu ir gėda, kad KRATS su savivalda dirba kaip ,kad patiems būtų mažiau darbo, o žmonėms tiesiog mažame kieme nėra kur dėti tų arklinio dydžio konteinerių ,kurie neužsipildo nei per mėnesį .
Darykite taip kaip dsfo ES duoda zmonem maisus ir po to atvazjoj isveza tam tikromis dienomis zole sakas maisto atliekas ,darykite taip ,kad ir zmogui butu gerai o netik kratc,manau Roma sugebės taisutvarkyti nenuvils
Rūšiavimas yra tikrai neabejotinas gėris. Be ironijos. Tačiau jei nuosavoje valdoje nėra didelio skirtumo 3, 4 ar pagaliau net ir 5 konteineriai kiemo užkaboryje, kaip tada standartiniame komunaliniame bute (kad ir 2 kambarių „chruščiovkėje”) sutalpinti rūšiavimo talpas atskirai POPIERIUI, PLASTIKUI, STIKLUI ir metalui, BUITINĖMS ATLIEKOMS bei pagaliau MAISTO ATLIEKOMS atskirai? Nei daugiau nei mažiau: 5 rūšiuotinos pozicijos, t.y. joms rinkti reikia turėti po atskirą talpą kiekvienai rūšiai. Kiekvieną kartą lakstyti į kiemo komunalinius konteinerius su sauja bulvių ar svogūnų lupynų, pluošteliu niekam neįdomių reklaminių lankstinukų iš pašto dėžutės ir t.t.? Juolab, kad reikalaujama, jog visos išrūšiuotos atliekos būtų švarios, be priemaišų.
Aš asmeniški popierių, plastiką ir stiklą dedu į vieną talpą, o išrūšiuoju prie šiukšliadėžių. Tad praktiškai išeina dvi talpos, kaip ir dabar 🙂