Klaipėdos apylinkės teisme pagaliau baigta nagrinėti buvusio uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energijos“ vadovo Antano Katino inicijuota byla, kurioje jis prašo panaikinti įmonės valdybos sprendimą nepratęsti jo įgaliojimų antrai kadencijai. 

Pats A. Katinas pretenzijas, dėl kurių jis nebeteko teisės į antrą kadenciją, vadina nepagrįstais, netiksliais, neteisingais, nesuprantamais ir net absurdiškais kaltinimais. O jo advokatas teigia, kad šios bylos esmė yra teisės viršenybės, sąžiningumo ir protingumo klausimas.  

Tuo metu tiek „Klaipėdos energijos”, tiek ir savivaldybės pasisamdyti advokatai tikina, jog toks ieškinys yra tiesiog beprasmis.  

Atidarė tris frontus 

Į teisinę kovą A. Katinas pakilo po to, kai „Klaipėdos energijos” valdyba, kurioje tuo metu buvo Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis ir UAB „Gren Lietuva” logistikos vadovas Rimantas Tenenė bei bendrovės finansų direktorius Kęstutis Jonkus, balsų dauguma (du prieš vieną) nusprendė, jog jo kadencija nebebus pratęsiama. Kaip pagrindinės priežastys buvo įvardintas aktyvesnių bendrovės veiksmų vykdant senosios katilinės Danės gatvėje konversijos projektą trūkumas, valdybos netenkino ir įmonės finansiniai rezultatai.   

Šį klausimą vėliau svarstė ir įmonės Stebėtojų taryba. Balsams pasiskirsčius po lygiai ir lemiama tapus pirmininkės, Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės pozicijai, buvo nuspręsta, kad valdybos pozicija yra pagrįsta ir argumentuota.  

A. Katinas nusprendė savo tiesą bandyti įrodyti teisme ir užvedė net dvi bylas. Vienoje iš jų jis prašo panaikinti įmonės valdybos sprendimą nepratęsti jo įgaliojimų antrai kadencijai.  Kita byla, kurioje A. Katinas siekia, kad darbo sutarties nutraukimas su juo būtų pripažintas neteisėtu, jis būtų grąžintas į darbą ir priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, yra sustabdyta, kol įsigalios sprendimas dėl pirmojo ieškinio.   

Buvęs įmonės vadovas buvo atidaręs ir trečiąjį teisinės kovos frontą – pateikė skundą Darbo ginčų komisijai dėl naujojo „Klaipėdos energijos” vadovo atrankos. Tačiau III Klaipėdos darbo ginčų komisija paskelbė, jog vienbalsiai nusprendė atsisakyti nagrinėti A. Katino ieškinį. 

Toks sprendimas motyvuotas Darbo kodekso nuostata, kad ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį nagrinėjami teisme. Konstatuota, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. 

Pasielgta nesąžiningai?

Po daugiau nei mėnesio pertraukos vėl surengtame teismo posėdyje šalims buvo likę pasakyti tik baigiamąsias kalbas.

Jas pradėjęs A. Katinas tvirtino, kad šešerius metus sėkmingai vadovavau įmonei ir visą tą laiko turėjo pasitikėjimą. Anot jo, per tą laikotarpį įmonė nuo iškastinio kuro perėjo prie atsinaujinančių išteklių, kurie dabar balanse sudaro 70 proc. „Klaipėdos energija” esą tapo modernia bendrove, kurioje naudojamos pačios moderniausios technologijos.

„Nė karto nebuvau prastai įvertintas, jokių pastebėjimų, pageidavimų, korekcijų iš valdybos narių niekada nebuvo. Stebėtojų taryba irgi tik pagirdavo ir paskatindavo taip toliau veikti”, – aiškino buvęs generalinis direktorius.

Pasak jo, iš savivaldybės iš pradžių buvo gautas raštas, kad reikėtų svarstyti pratęsti jo įgaliojimus ir antrai kadencijai, tad jis dėliojo planus, kitaip reikėtų dirbti ateinančius penkerius metus, tačiau pernai lapkričio 15 d. posėdyje valdybos pirmininkas E. Simokaitis „metė tris kaltinimus ir pasiūlė balsuoti, kad kadencija nebebūtų pratęsta”.

Anot A. Katino kaltinimas dėl nuostolingos veiklos buvo nepagrįstas, nes nuostolius esą lėmė energetikos krizė, o ne jo, kaip vadovo veiksmai. Galiausiai, anot jo, pats E. Simokaitis miesto Tarybai siūlė pritarti įmonės ataskaitai, o nuostoliai buvo vėliau padengti.

Buvęs įmonės vadovas atmetė pretenzijas ir dėl konversijos. Esą dėl jos savivaldybės lūkesčiai niekada nebuvo suformuoti, jie atsirado tik 2023 metams. Savivaldybės strateginiame plane, anot A. Katino, buvo numatyta 2022 m. padalinti sklypą keturias dalis ir ta užduotis buvo įvykdyta. Tad toks kaltinimas esą yra nepagrįstas, netikslus ir neteisingas.

„Posėdžio metu valdybos pirmininkas net nesugebėjo pasakyti, kokios investicijos neatliktos, valdyba neprašė net ataskaitos, tas iš viso neturėjo tokios informacijos. Tai absurdiškas ir nesuprantamas kaltinimas”, – apie pretenzijas dėl neįvykdytų investicijų kalbėjo A. Katinas.

Jo advokatas Gediminas Gabnys tikino, kad A. Katinas dėl savo patirties ir gebėjimų gali save realizuoti ne tik šilumos ūkyje, kad ir kaip pasibaigtų šis ginčas, kuris esą yra ne dėl valdžios ar dėl postų dalybų.

„Antanas Katinas nesiekia kokiu nors mistiniu būdu būti paskirtas neteisėtai, perrinktas antrai kadencijai”, – tikino advokatas.

Anot jo, esmė yra tai, kad egzistuoja akivaizdus valdybos sprendimo prieštaravimas savivaldybės patvirtintoms taisyklėms, kaip turi būti vertinami jos įmonių veiklos rezultatai.

„Ginčo esmė yra apie teisę, jos viršenybę. Ne sekmadieniniais laiškais valdybos pirmininko iš po prekystalio, ne komentarais po straipsniais, o konkrečiomis taisyklėmis turi būti grįstas sprendimas. <…> Į sąžiningumą ir protingumą šioje byloje apeliuojama”, – kalbėjo G. Gabnys, akcentavęs, jog ieškiniu siekiama, kad įmonės valdyba dėl antrosios A. Katino kadencijos spręstų iš naujo, vadovaudamasi įmonės rezultatus nagrinėjusios savivaldybės grupės išvadomis ir buvusia Savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija.

Pergalė nieko nepakeistų?

„Klaipėdos energijos” advokatas Linas Žukauskas tikino, kad ieškovo pozicija yra kontroversiška, nes jei jos būtų laikomasi, tai esą būtų paneigtas esminis Akcinių bendrovių įstatymo principas, įtvirtinantis, jog akcininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas ir valdyba – aukščiausias vykdomasis organas.

Anot jo, valdyba neprivalo, o gali pratęsti vadovo įgaliojimus antrai kadencijai, o darant tokį sprendimą nebūtina net remtis vadovo darbo rezultatais. Savivaldybės rekomendacijos irgi nėra privalomas dalykas. Valdyba esą turi teisę pasinaudoti bet kokiais protingais motyvais, priežastimis. Galiausiai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vadovo atšaukimas gali būti net nemotyvuotas, motyvai yra svarbūs tik sprendžiant dėl socialinių garantijų taikymo.

L. Žukauskas taip pat minėjo, kad Savivaldybės administracija yra „užversta” įvairiais A. Katino prašymais, kuriais siekiama ginčą užbaigti neteisminiu būdu, tad esą jis pats, matyt, suvokia savo ieškinio neperspektyvumą.

Galiausiai jis retoriškai klausė, kaip gi galėtų būti vykdomas reikalavimas, kai teismas negali duoti imperatyvus nurodymo pratęsti A. Katino įgaliojimus dar vienai kadencijai.

„Ieškovas prašo taikyti ydingą Akcinių bendrovių įstatymo normų aiškinimą”, – reziumavo L. Žukauskas.

Analogiškos pozicijos sakė besilaikantis ir savivaldybės advokatas Gintaras Aleknavičius. Jis siūlė įsivaizduoti, kaip galėtų klostytis įvykiai teismui patenkinus A. Katino ieškinį.

„Man atrodo, kad visi sutariame, jog valdybos kompetencija atšaukti vadovą yra absoliuti. Jei kompetencija dėl įgaliojimų pratęsimo būtų ribota, tai tą ir padarius, kitą dieną ar po dviejų dienų jau gali konstatuoja, kad vadovas tiesiog netinka ir atleisti. Ar tikrai įstatymo leidėjas galėjo sukurti tokį nestabilumą civilinių santykių, tokį biurokratinį bereikalingą mechanizmą? Įstatymas tik suteikia platesnes teisies valdybai dėl antros kadencijos, o ne riboja jas”, – kalbėjo G. Aleknavičius, galiausiai priminęs, kad egzistuoja teisės aktų hierarchija ir savivaldybės pasitvirtinta tvarka negali prieštarauti įstatymui.

Tačiau G. Gabnys į tai replikavo, jog šis teismo sprendimas esą bus svarbus kitai byloje, kur turėtų būti aiškinamasi dėl A. Katino atleidimo teisėtumo.

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs liepos viduryje.