Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį patyrė dar neregėtų išbandymų. Formaliai Rusijos gynybos ministerijai nepavaldžios vadinamosios privačios karinės kompanijos „Vagner“ keletą savaičių su konvenciniais rusų kariškiais vykusi gana aštri diskusija šeštadienį išsirutuliojo veik į tikrą maištą ir kelių tūkstančių „Vagner“ samdinių žygiu iš Pietų miesto Rostovo į sostinę Maskvą.
Nors sąmyšis Kremliaus koridoriuose tetruko keliolika valandų (apie tai, kad sostinėn žygiavę ginkluoti žmonės paskelbė suką atgal, buvo paskelbta vakarop), to užteko, kad p. Putinas dešimtą valandą ryto paskelbtų griežtą pareiškimą apie kilusį „maištą“, „dūrį peiliu į nugarą“ bei „išdavystę“. O įdienojus savo prezidentiniu lėktuvu iš Maskvos išvyktų Šiaurės kryptimi (apžvalgininkų teigimu, į Valdajaus rezidenciją), sekdamas pirmiau ten išskridusiu ministru pirmininku Michailu Mišustinu. Ramesnėmis kryptimis išskrido ir kai kurie šalies turtuoliai.
Kitaip tariant ir stebėjus įvykius iš šalies, atrodė, kad ilgus metus macho įvaizdį formavęs Rusijos lyderis, kadaise nebijojęs skraidyti kartu su būriu gervių, strateginiais bombonešiais, nardyti į gelmes, šįsyk rimtai pristūmė į kelnes. Ir didis klausimas, ar margame pasaulyje yra tokių cheminių priemonių, kurios padėtų aną pristumtą turinį išvalyti taip, kad neliktų šlykštaus kvapo, kuris netrukdytų dar ilgus metus geležiniame kumštyje laikyti 140 mln. žmonių valstybę.
Ponas Putinas akivaizdžiai tapo savo susikurtos hibridinės politikos auka. Net ne įkaitu, o auka. Nes paskutiniaisiais metais esminė jo valdymo formulė buvo ta, kad valdžios veiksmuose būtų kuo mažiau skaidrumo. Arba tam tikri valdiški reikalai išvis būtų slapti. Šantažą ir baimę savo politikos pagrindais pavertęs Putinas savaitgalį pats pavirto baikščiu personažu. O dabar, siekdamas paaiškinti smarkiai išsipūtusių kelnių priežastį, privalo viešai paaiškinti: kas yra toji „Vagner“ karinė grupė, kaip ji atsirado, nors samdinių formuotes draudžia šalies baudžiamieji įstatymai, kodėl ji tokia galinga ir kas yra jos vadovas Jevgenijus Prigožinas, apie kurį beveik nieko nepasakoja oficialioji žiniasklaida.
Apie vadinamąją privačią karinę kompaniją „Vagner“ pirmosios žinios Rusijos žiniasklaidoje pasirodė dar 2014 metais. Buvo skelbiama, kad ji, paremta „laimės karių“ arba tiesiog samdinių verbavimu, pasižymėjo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, kurie vėliau baigėsi poros šios šalies sričių – Donecko ir Luhansko – separatizmu. Tačiau Kremlius ir konkrečiai p. Putinas tąsyk viešai ir kategoriškai neigė ką nors žiną tiek apie samdinius, tiek apie „Vagner“.
Antrasis „Vagner“ apsišvietimo epizodas radosi vėliau, Rusijai įsikišus į pilietinį konfliktą Sirijoje. Tada Kremlius į Artimuosius Rytus išsiuntė savo aviaciją, laivyną ir kelis tūkstančius kariškių, kurių didesnė dalis buvo „vagnerininkai“. Ten jie pasižymėjo brutalumu ne tik prieš teroristinės „Islamo valstybės“ sukilėlius ir civilius, bet ir patyrė vieną skaudžiausių karinių pralaimėjimų mūšio lauke: 2017 m. „Vagner“ maždaug vieno bataliono pajėgomis ten mėgino nustumti JAV vadovaujamos koalicijos karius iš saugomos naftos perdirbimo gamyklos netoli Dair-Es-Zoro miesto ir skaudžiai gavo į skudurus. Nuo JAV artilerijos bei aviacijos žuvo nuo 100 iki 300 samdinių.
Dar arčiau Rusijos pradėto atviro karo prieš Ukrainą „Vagner“ pėdsakai buvo pastebėti Afrikoje – Malyje, Sudane, Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). Įtariama, kad kaip tik CAR „Vagner“ 2018 m. nužudė tris opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio pasiųstus žurnalistus, kurie ketino nufilmuoti dokumentinį filmą apie „Vagner“ grupę.
Dabar Rusijos politikos žinovai tvirtina, kad „Vagner“ buvo sukurta tam, kad p. Putinas ilgus metus tarptautinėje erdvėje galėtų teigti, esą „mūsų Ukrainoje nėra“. Tiesiogiai ligi 2022 m. „Vagner” Kremlius nefinansavo. Formaliam jos vadovui – p. Prigožinui – tiesiog buvo sudaromos sąlygos užsiimti viršpelnius užtikrinančiais verslais: mokinių, kariškių maitinimu, prisiliesti prie brangakmenių ir aukso gavybos toje pačioje Afrikoje.
Tiesiogiai į dabar vykstantį karą Ukrainoje „Vagner“ buvo įtraukta maždaug prieš metus, kada prireikė kamšyti vis didesnes skyles 1200 km. ilgio fronto linijoje. Pasikeitė ir jos veiklos finansavimo principas. Vis dar dėl „Vagner“ maršo pasimetęs Putinas prieš televizijos kameras aiškino, esą per minėtus metus iš šalies biudžeto „Vagner“ poreikiams buvo sumokėta 86 mlrd. Rusijos rublių (daugiau nei 1 mlrd. Eur.). Dar 110 mlrd. – samdinių draudimui ir kompensacijoms (už sužeidimus arba po mirties). O 80 mlrd. rublių Gynybos ministerijai kainavo iš p. Prigožino pirktos maitinimo paslaugos.
Kažkaip dėl to „pridėjimo į kelnes” viskas atrodo labai primityviai. Tiesiog visa mūsų propaganda yra pirmykštės visuomenės lygyje./Jokios kompetencijos, švaistomės „pridėtomis kelnėmis” ir manome, kad tai rimta.