Lietuva penktus metus iš eilės pateko į garbingiausią Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo sudaromą Baltąjį vėliavų valstybių sąrašą, kuris demonstruoja aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus. Lietuva šiemet pakilo dviem pozicijomis į 22 vietą ir tai yra aukščiausia iki šiol Baltajame vėliavų valstybių sąraše turėta pozicija. Su baltąja vėliava nuo liepos 1-osios iš viso plaukios 39 stipriausios jūrinės pasaulio valstybės, praneša Susisiekimo ministerija.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka akcentuoja, kad buvimas Baltajame vėliavų sąraše turi ir praktinės naudos, nes tai reiškia retesnes Lietuvos laivų patikras.
„Šio sąrašo laivai, jei jų laivų valdytojai ir laivai taip pat turi gerą įvertinimą, yra tikrinami ne dažniau nei 1 kartą per dvejus metus, o tai leidžia išvengti nenumatytų išlaidų. Skaičiuojame, kad vienas patikrinimas kainuoja apie 2000 eurų, nes uosto inspektorių atvykimas į laivą reiškia dalies laivo įgulos atitraukimą nuo jų pagrindinės darbinės veiklos“, – sako jis.
Tuo tarpu „DFDS Seaways“ Saugos ir kokybės valdymo skyriaus vadovas Aidas Pranulis pabrėžia, kad labai svarbu ir tai, kad Baltajame sąraše esančius laivus užsienio uosto laivų inspektoriai vertina pozityviau, dažnai tokiu atveju uosto inspektorius yra patarėjas, o ne tik formalus tikrintojas.
Paryžiaus memorandumo patvirtinti Baltasis, Pilkasis ir Juodasis valstybių vėliavų sąrašai tradiciškai skelbiami kiekvienų metų birželio mėnesį. Naujajame sąraše yra iš viso 67 valstybės: 39 valstybės – Baltajame, 18 – Pilkajame ir 9 – Juodajame.
Valstybių patekimas į vieną iš trijų sąrašų apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurios vieni iš svarbiausių rodiklių yra du: laivų patikrų skaičius ir sulaikytų laivų skaičius užsienio uostuose per paskutinius trejus metus. Kuo dažniau šalies laivai yra tikrinami ir tikrinimai baigiasi sėkmingai, tuo kiekvieno sulaikymo poveikis sąrašo vietai yra mažesnis. Ir atvirkščiai: kuo rečiau šalies laivai tikrinami, tuo net ir vienas ar keli laivų sulaikymai turi didelės įtakos vietai šiuose sąrašuose. Šiemet vertintas 2020–2022 m. laikotarpis. Per šį laikotarpį įvairiuose uostuose Lietuvos laivai buvo patikrinti 93 kartus. Nė vienas laivas nė karto nebuvo sulaikytas.
Lietuva Baltajame sąraše aplenkė tiek kaimynes Estiją, Latviją ir Lenkiją (atitinkamai 35, 37, 38 vietos), tiek tokias valstybes kaip Vokietiją (34 vieta), JAV (27 vieta) ar Airiją (24 vieta).
Nuo 2009 m. iki 2013 m. Lietuvos vėliava buvo Baltajame sąraše, nuo 2014 m. iki 2019 m. – Pilkajame sąraše, o nuo 2019 m. liepos 1-osios – vėl Baltajame sąraše. Iš Baltojo sąrašo Lietuva buvo pašalinta iš esmės dėl vienos įmonės bankroto ir keleto šiai įmonei priklausiusių laivų sulaikymo po fiksuotų pažeidimų.
Šiemet, kaip ir pernai, Baltojo sąrašo viršuje išliko Danijos vėliava. Toliau rikiuojasi Italija ir Graikija. Pirmajame dešimtuke dar yra Olandija, Norvegija, Singapūras, Suomija, Kipras, Belgija ir Jungtinė Karalystė. Juodajame sąraše iš Europos šalių yra dvi valstybės – Albanija (62 vieta) ir Moldova (65 vieta).
INFORMACIJA
Paryžiaus memorandumas buvo pasirašytas 1982 m., pagrindinis jo tikslas – užkardyti standartus neatitinkančių laivų eksploatavimą, o tam tikrais atvejais ir iš viso uždrausti įplaukti į regiono uostus. Visateisės Paryžiaus MOU šalys yra visos Europos Sąjungos šalys, Rusija, Kanada, Islandija, Kroatija ir Norvegija. Lietuva visateise Paryžiaus memorandumo nare tapo 2006 m. Visos šios valstybės yra įsipareigojusios patikrinti ne mažiau nei 25 proc. į jų uostus įplaukiančių laivų.
Įdomu kiek mes turime laivų ir kur jie plaukioja? Su Lietuvos vėliava ir priregistruotų Klaipėdoje