22 metų Natalija iš Nikolajevo į Klaipėdą atvyko praėjusių metų gegužės pradžioje, gelbėdamasi nuo karo. Iki tol ji du mėnesius dirbo Nikolajevo ligoninėje, paromis budėdama per apšaudymus. Prieš pat rusų įsiveržimą ji Dubkuose baigė Bašlarovo vardo medicinos koledžą, gavo akušerės diplomą. Tačiau jauna medikė teigia nusivylusi ir Lietuvos, ir visos Europos medicinos sistema.
Prasidėjus karui, Natalijai ne kartą teko savarankiškai į rūsį evakuoti ligonius, prašant stipresnių vyrų padėti ten nugabenti gulinčius lovoje. Jai buvo patikėti ir širdininkai, ir diabetikai, kuriems per apšaudymus prasidėdavo širdies priepuoliai, krisdavo cukraus kiekis kraujyje.
Klaipėdoje Natalija nerado laisvos slaugytojos ar akušerės vietos, kadangi nemokėjo lietuvių kalbos. Jai siūlė darbą, kur nebūtina kontaktuoti su ligoniais, pvz., sterilizuoti įrankius ar patalynę, tačiau jauna moteris įsitikinusi, jog ji ne tam baigė mediciną. Kartu ji neturėjo laiko ir mokytis lietuvių kalbos, ir nedirbti, nes į Klaipėdą atvyko viena ir niekas jai finansiškai nepadėjo. Iš pradžių Natalija dirbo „McDonald’e”, po to – valymo paslaugos teikiančioje įmonėje.
Po metų Natalija išėjo iš darbo, nusprendusi grįžti į Nikolajevą. Ji jau nebebijo gyventi karo sąlygomis, teikdama, jog kam lemta mirti, tas gali mirti tiesiog išėjęs į gatvę.
„Pirmąją karo dieną, 2022-ųjų vasario 24-ąją, aš turėjau vežti dokumentus darbintis į gimdymo namus, kuriuose buvau atlikusi praktiką. Staiga mane pažadino mama ir pranešė, kad prasidėjo karas. Tėtės nebuvo namie, jis jau daug metų dirba užsienyje. O dieną prieš tai susitikau su drauge, kuri irgi kalbėjo, kad tuoj tuoj prasidės plataus masto invazija. Aš tuo netikėjau, nes dėl mokslų beveik visai nesekiau naujienų”, – pasakojimą pradėjo Natalija.
Mama jos paprašė nueiti į bankomatą nuimti visus pinigus, bet tuo metu ji teigė norinti išsiplauti galvą, t.y. dėl šoko ji net nesuprato, kas iš tiesų įvyko.
Dėl apšaudymų Natalija nusprendė eiti dirbti ne į gimdymo namus, o į šalia namų esančią ligoninę. Ją pasiuntė į terapijos skyrių, kurį vėliau dėl krūvio sujungė su kardiologijos skyriumi. Jaunąją specialistę vertė vieną su sanitare budėti visą parą.
„Per apšaudymus ligoninėje imdavo drebėti visas pastatas ir blykčioti elektra. Teko save suimti į rankas, nes buvau atsakinga už 30 pacientų. Gaudžiant sirenoms, liepdavo ligonius evakuoti į rūsį, kuris buvo gerai įrengtas, pastatytos lovos. Tačiau ligoninės pastatas senas, buvo aišku, kad jei į jį pataikys, rūsys užgrius. Kartą per mano budėjimą į ligoninės teritoriją atskrido dvi raketos, kurios sukėlė stiprią smogiamąją bangą: žmonės buvo išversti iš lovų kas kur, mane nubloškė prie sienos. Išdužo visų langų stiklai, palangės suskilinėjo”, – pasakojimą tęsė ukrainietė.
Ji prisiminė dar vieną baisią istoriją.
„Kartą naktį priguliau pailsėti ir staiga pro pusiau pramerktas akis pamačiau ryškią šviesą. Atsimerkiau ir matau – tiesiai į mūsų ligoninę skrenda raketa. Dangus nusidažė oranžine spalva, tapo šviesu kaip dieną. Nebuvo jokios sirenos. Vos spėjau sušukti sanitarei „kelkis”, kai pamačiau, jog raketa pašvilpė virš ligoninės ir nukrito toliau, Balabanovo miške. Jei nors 100 metrų būtų praskriejusi žemiau, būtų pataikiusi į ligoninę”, – įsitikinusi Natalija.
Nors ji suprato galinti žūti bet kurią minutę, svarbiausia buvo laiku evakuoti pacientus bei suteikti jiems pirmąją pagalbą. Visgi po dviejų mėnesių tokio įtempto darbo, gegužės 1 d., ji nusprendė išvykti. Natalija pasirinko Klaipėdą, kurioje gyveno jos tėvų pažįstami. Pradžiai tėvas jai užsakė hostelį, vėliau jai pavyko išsinuomoti butą. Natalija ėmė ieškoti darbo.
Įsidarbinti medike, pasak Natalijos, Klaipėdoje galima, tačiau nemokant kalbos darbas būtų nevisavertis. Todėl ji nusprendė eiti dirbi į „McDonald’ą”, nes reikėjo mokėti nuomą. Ten ji išdirbo pusę metų, o po to sužinojo, kad greito maisto įstaiga ieško valytojų. Tvarkytis galima buvo po darbo valandų, nebuvo griežto grafiko: greičiau išvalei – gali eiti namo, o atlyginimas buvo net didesnis nei „McDonald’e”. Ten ji irgi praleido pusę metų.
Metus laiko dirbama su lietuviais Natalija teigia apie juos susidariusi savo nuomonę, kuri nėra pati geriausia. Tiesa, ji dėkinga lietuviams už pagalbą ukrainiečiams, bet sako jų nepamilusi.
„Tokia mano nuomonė ne dėl to, kad aš esu kokia nors pasipūtėlė, o dėl to, kad susidūriau su ne viena negatyvia situacija. Pavyzdžiui, man daug kas sakė: „Štai privažiavo, mokesčių nemoka, gyvena iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, autobusais važinėja veltui”. Bet juk mums suteikia tik vienkartinę 200 eurų įsikūrimo pašalpą, o nemokamas važiavimas viešuoju transportu – vienintelė lengvata. Daugelis iš jų galvoja, kad ukrainiečiai čia gyvena labai gerai, kad jie nedirba. Dar pastebėjau, kad lietuviai neturi tikslo gyvenime. Jie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo už 500 eurų ir patenkinti. Čia tai vadinama stabilumu. Gyvenimas blogas, bet stabilus! Tuo metu ukrainiečiai ką nors nuolat kuria, bando sugalvoti, kaip mažiau dirbti, bet daugiau uždirbti”, – pastebėjimais dalinosi Natalija.
Ji taip pat nemažai kalbėjo apie tai, kad anksčiau ukrainiečiai labai veržėsi dirbti arba studijuoti Europoje, o čia atvykę dėl karo dabar svajoja grįžti namo.
„Anksčiau išvykę į Europą ukrainiečiai galvodavo, kad jei nepasiseks, jiems padės tėvai, likę Ukrainoje, jie jautėsi stabiliau, o prasidėjus karui kiekvienas turi kovoti už save”, – išvadą padarė Natalija.
Ji jokiu būdu nenorėtų visam laikui likti dirbti medike Europoje, nes jos medicinos sistema jai labai nepatinka. Natalijos teigimu, Vakaruose viskas labai brangu, o gydytojų požiūris į ligonius – neatsakingas. Sužinojusi, jog čia privačioje ligoninėje vizitas pas gydytoją jai kainuotų nuo 50 iki 70 eurų, o tyrimai – dar po 20 eurų, ji nusprendė medicininę patikrą atlikti Nikolajeve.
Ji papasakojo ir savo draugės, pabėgėlės Suomijoje, istoriją. Jai esą dėl medikų aplaidumo įvyko persileidimas.
„Jai ilgą laiką skaudėjo pilvą, bet medikai sakė, jog tai normalu. Aš, kaip akušerė, ją įspėjau, kad jai gali grėsti persileidimas. Kai skausmas tapo nepakeliamas, ji išsikvietė greitąją, kurios medikai konstatavo, kad įvyko persileidimas. Štai jums ir „normalus” nėštumas Suomijoje!”- pasipiktinimo neslėpė ukrainietė. Esą Ukrainoje nėščiajai vos tik pasiskundus, medikai iškart skiria daugybę tyrimų, patys rūpinasi ja, globoja.
„Pas mus galvojama apie žmogų, dirbama atsakingai, o Europoje – ne“, – dar vieną kategorišką išvadą padarė pabėgėlė.
Metai gyvenimo Europoje jai esą atvėrė akis, privertė į daugelį dalykų pažvelgti kitaip, įvertinti tai, ką ji turėjo namuose. Deja, karas atnešė ir daug praradimų.
Iš 20-ties buvusios Natalijos mokyklos laikų kompanijos, jau 5 žmonės žuvo – tai vaikinai iki 25 metų. Taip pat žuvo jos dėdė, tėčio brolis – jis atsisakė į jų butą atėjusiems ginkluotiems žmonėms atiduoti televizorių ir buvo nušautas žmonos ir vaikų akivaizdoje.
Šiuo metu Natalija jau ruošiasi vykti namo. Ji jaučiasi esanti reikalinga savo šaliai tokiu sunkiu metu, ji jau nieko nebijo ir sako, jog jei jai bus lemta žūti – tai ir žus.
Na panašu ,kad autorė tarnauja „ruskij mir” organizacijoje.
Atvyko sovietinio auklėjimo mergina, vos baigusi mokslu. Nori šnekėti rusiškai ir dirbti Europos šalyse. Laikas užmiršti ir žinoti ,kad visur dirbti su žmonėmis galima tik kalbant valstybine kalba. Todėl mergužėle nekliedėk.
O gal tai tikrai propogandinis straipsnis?
Kažkam teisybė akis bado… Apie lietuvių nacionalinius bruožus kiekvienas turi susidaręs savo nuomonę. Apie mediciną ir LT, ir Suomijos – mergaitė parašė teisybę. Reguliariai žiūriu blogerį iš Suomijos. Nuo savęs. Prieš 10-tį metų, aplankęs savo motiną gulinčią vienos Klp ligoninės reanimacijos palatoje, aptikau ją springstančią krauju! Vaizdas liks atminty visą gyvenimą. O toje palatoje sumontuotos kameros. Kai nubėgau pas seselę, ji pasiteisino, kad „man reikia pavalgyti”… Neužilgo mano mama mirė. Netikiu, kad per tuos dešimt metų sveikatos apsauga LT radikaliai pagerėjo. Su tokiais sveikatos ministrais ir tokiais EILINIŲ gydytojų ir slaugytojų atlyginimais kažko tikėtis gali tik paskutinis naivuolis. O dėl gyvenimo LT, tai ne tik ukrainiečiai, bet ir labiau „įdegę” piliečiai, mūsų „GEROVĖS valstybėje” nelabai nori užsilaikyti.
Na aišku jums sovietine medicina buvo idealas
Skaitosi kaip ruskių propagandinis straipsnelis. Na bet tarkim mergina išties gyveno Lietuvoje. Visų pirma Ukrainos medicinos sistema yra mažiausiai 10-15 metų atsilikusi nuo Vakarų Europos, čia kaip lyginti batus su kaliošais. Bet kuris sveiko proto žmogus rinktųsi gydytis ES, o ne kažkokiam Nikolajeve. Ir tai yra faktas. Kad lietuviai nedarbštūs, neimlūs uždirbti daugiau irgi kažkokie vėjai. Na jo, kai pradirbti makdonalde tarp už minimumą besitampančių, tai ir susidaro toks vaizdas. Bet juk tai nekvalifikuotas darbas, nereikia tikėtis gėlių ir šampano. Daugumai toks darbas yra tik labai mažas gyvenimo etapas. Mergaitė pabuvojo juodžiausiose kampuose ir suvertė kad visa tauta tokia. Bet juk tas pats ir Ukrainoje – kokį ratą susibursi, taip ir gyvensi. Yra be galo daug dėkingų, darbščių, motyvuotų ukrainiečių, bet yra ir tokio dugno… todėl nekaltinu visos tautos. To paties linkiu išmokti ir merginai.
Pritariu, tegu eina kalbą mokinti s jei nori gyventi svecioje šalyje ir mažiau kritikuoja, bei dejuoja
Pažiūrėkite kas straipsnio autorius
Manau išgalvota istorija nieko bendro neturinti su realiais faktais. Ir dar, kodėl istorijos tik juodos? – nepatenkinta, lietuviai tokie anokie t.t.. Ponas straipsnio autoriau norisi šviesesnių spalvų – apie laimingus žmones.
Visi nori geresnio gyvenimo, bet kai tavo Tėvynė paversta realiu kariniu poligonu, gyvenimo ten nėra. „Ukrainos gynybos ministras Reznikovas pakartojo ankstesnį Kijevo teiginį, kad „pasaulio karinei pramonei negali sugalvoti geresnio poligono“ nei Ukraina. – jis pasakė Kijevo Vakarų partneriai tikrai gali pamatyti, ar jų ginklai veikia, kaip efektyviai veikia ir ar reikia juos atnaujinti.”
Informer.rs
06.07.2023
06:15
Na šį kartą jūsų pavadintas „karinis paligonas” mažesnis už sovietinį okupantų. Davar jis mūsų noru, mūsų džiaugsmui, kad kažkas saugo nuo to baisaus negeidžiamo kaimyno brutalumo. Jau taip daug metų atsilikome, nes rusų okupantas be degtinės neatnešė nieko gero, tik atsilikome visose srityse
O man patinka tos isspakliuotos ukrainieciu medikes!!! Ir pigu ir kokybiska, ir pasirinkimas platus!!!!
Deja, bet pasipūtusi. Nors tikiu dėl negatyvaus žmonių pasisakymo. Galimai jie neteisūs.
tipiška ruskij mir atstovė, kaip ir straipsnio autorė.Ižūlumas neišpasakytas, išmoko šikpuodį išplauti ir jau medikė, akušerė, mokėkite tūkstančius. Ruošiasi grįžti į Ukrainą, o ko ten ruoštis, sėdi ir važiuoji jokio pasiruošimo nereikia. Oi, turėsime dar vargo su jais…
Būtent. Ne veltui liaudyje sakoma” Ten, kur praėjo ukrainietis- žydui nebėra, ką veikti. Dėkui Natalijai, kad grįžo „integruotis” pas ukrainiečius, dėkui, kad neliko pa mus užguitus, durnus, nevykėlius…. Kaip pasižiūriu, kokios „špakliuotos „medikės iš Ukrainos dirba Lietuvoje- plaukai šiaušiasi. Taigi, mielie nepatenkinti- jei tik apšilote- gal grįžkite namo, o mes ir toliau Jums padėsime. Iš varganų atlyginimų, pensijų. …Tikėtis iš Jūsų dėkingumo- tuščia viltis!
O gal kas turite tos ukrainietes medikes kontaktini telefona? Mielai pas ja ateiciau psigydyti pagal jos specializacija 🙂 🙂 🙂
Tegu važiuoja ji namo, ta slaugytoja, atsirado mat medikė…
Na ir siuksle esi
Šaunuolė ukrainietė,myli savo šalį, slava Ukraine!
Kacape, pats važiuok pas pedofila putleri!
namo .
100 proc pritariu
Feikinė hana ir kluika motorina
nemokamas transportas menka parama ? Suįžūlėjote ? Lietuviai už tokią pačią algą moka ir už nuomojamą butą , ir už viešą transportą , kuris ne centus kainuoja !
Šlykštu net skaityti tavo pavydo paistalus. Gėda dėl lietuvaičių.
Supuvusi medicinos sistema privedė prie to, kad už pinigus toj pat, o valstybės garantuojamos paslaugos tik metu bėgyje, gėda bet tai tiesa, esame pinigų vergai 🙁
Pasirinkimas yra ,kur gali naudotis norima medicina…netoli už sienos. Reikia pačiam kurti ir kažką naudingo daryti ,o ne tik reikalauti
Tai europoi tiek metu jau nori važiuot su mazarati tai gal kita kart pagalvos kad če išniekur nebyra reikia turėt staža kvalifikacija pripažinima
Nusisneki paziurek ka veryga po to dulkiagalvis padare su medicina ,sliuos kiaules i kalejima
Suomijoje jau desimt metu gyvena ukrainiete, susipazinome lankydamos kalbos kursus ir susidraugavome, per pandemijos pradzia Zana susirgo kruties veziu, gana agresyviu, siandien ji sveika ir sekmingai dirba, aciu sako Suomijos medicinai, Ukrainoje jau buciau palaidota, operacija jai kainavo 35 eurus, chemijos terapija kasdien taksi veze nemokamai i Helsinki is Hyvinkes apie 45 km ir atgal, taip pat sako nustebino kvietimas apsilankyti peruku salone, isirinkti tinkanti peruka ir aisku nemokamai…jei jau Suomijos medicina tai panelei bloga tai kas is vis jai yra geras….
Man atrodo, čia ‘sukurptas’ straipsnis, kad sulaukti daugiau reakcijos/priešpriešos/pasipiktinimo
Natalija iš Mikolajivo nori patogiai, be rpesčių gyventi Vakarų Europje. Turi medicininį išsilavinimą. Jai 22 metai. Kiek laiko reikia studijuoti norint tapti kvalifikuotu mediku? Rezidentūra? Pažiūrėkim į šitą ”reportažą” iš Lietuvos pusės. LRT portalas šių metų balandžio mėn. rašė: ”Slaugytojos Onė Bartkienė, Vaiva Jankienė bei šeimos gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis į Ukrainą išvyksta penktadienį ir ten dirbs mėnesį.
Minėti sveikatos specialistai jau yra savanoriavę Ukrainos Čerkasų apskrities ligoninėje bei Bučos rajono ambulatorijose. ”. Palaukit, Lietuvos medikai vyksta savanoriauti į Ukrainą, į tuos rajonus, kur vyksta karo veiksmai, o ponička Natalija nori poniškai gyventi Vakarų Europoje? Apie ką čia mes kalbame, apie ką straipsnis?
100% ?????. Klausimas Autoriaus straipsniui!?
Apie mediciną. Teko porą kartų vežti ukrainiečius karius,sužeistus fronte,ir gydytus Klaipėdoje. Jie labai šiltai kalbėjo apie mūsų medikų profesionalumą ir rūpestį jų sveikata.
Praėjusiais metais Anglijos sveikatos priežiūros sistemoje darbą paliko BEVEIK 170 000 darbuotojų.
„British Observer“ analizėje teigiama, kad tai rekordinis profesionalių sveikatos priežiūros darbuotojų, profesionalų, kurie Anglijos sveikatos sistemoje kovoja su precedento neturinčiu spaudimu, išvykimas, praneša „London Guardian“.
Daugiau nei 41 000 slaugytojų paliko darbą Anglijos ligoninėse, o bendras darbuotojų, išeinančių iš darbo 2022 m., skaičius išaugo daugiau nei 25 procentais, palyginti su 2019 m.
O šita Natalija kartais ne Minijos g. 157 name gyvena/gyveno ? Porą kartų panašią teko vežti nuo AKROPOLIO. Antrą kartą įsėdo ir pasakė adresą.Taksistai prisimena žmones dažnai pagal adresus,kur juos veža.Kadangi prisiminiau,kad buvau ją vežęs prieš mėnėsį ar daugiau, paklausiau,ar dar neišmoko lietuviškai bent pasisveikinti.Atsakė,kad ką tik atvyko į Lietuvą.Tada pasakiau,kad prisimenu ją.Tylėjo visą kelionę.Kai nuvežiau pagal adresą,prie tos pačios laiptinės ir paklausiau ar čia,susiraukė.Sumokėjo 1 euru daugiau,nei reikėjo ir pasakė,kad tas euras yra kompensacija už mano „patirtą moralinę žalą”. LIETUVIŠKAI atsisveikino ir LIETUVIŠKAI palinkėjo gero darbo. Kaip Jums panele Hanna ? Ir tai ne vienintelis toks atvejis. Dažnai ukrainiečiai pareiškia,kad tai mes,lietuviai,turėtume mokytis jų kalbos ! Ar tai Jums nieko neprimena ?Neprimena rusakalbių pareiškimų,kad jie nenori kalbėti „paukščių”, t.y. lietuvių kalba.
O kaip Jums patinka jauni vyrai,dirbantys ne Lietuvoje,o kitose ES šalyse ir atvykstantys į Lietuvą atostogų ir čia geriantys per naktis ? Jie pareiškia,kad šiuo metu nesiruošia gryžti į TĖVYNĘ,kadangi bus pašaukti už ją kariauti ? Mes turime juos gerbti ?
Deja,jie,kaip ir nemaža dalis rusų mano,kad tai lietuviai turi taikytis prie atvykėlių,o ne atvirkščiai.
Blogiausia,kad yra nemažai lietuvių,kuriems nuolankumas yra natūralui būsena.
Yra dvi kategorijos Ukrainos gyventojų…Vieni prisistato,kad ukrainiečiai.Jie tikrai turi savigarbos jausmą.
Kiti-tik pasisako,kad iš Ukrainos,o toliau reikalauja.Paprastai tai būna rusų tautybės gyventojai,dažnai net ukrainietiškai nemokantys arba nenorintys kalbėti.
Gryną teisybę mergina rašo- mūsų sveikatos apsauga nusirito ir vis ritasi žemyn. Keli bukagalviai ministrai sunaikino , kad ir sovietinę, bet neblogai veikusią sistemą, o naujos geros neužteko proto sukurti. Tad turime ką turime.
Čia tipinis Klaipėdos 5-kolonininkas.
O kai Hanna rašė šį „pezalą”,apie žmogų kuris galvoja kad jai čia duos mašinas,babkes,lankstysis(dėl jos „berazumės”kalbėsiu rusiškai!?)- ar tai nepažeminimas Lietuvos,kuri Jus priima,kaip bebūtų aukoja- tai gal tu „ukrainiete” p.. i..z..d..i..n…k atgal ir gyvenk kaip nori,o dar geriau tau ne į Ukrainą,o šiauriau- ten tavo „civilizacija”!
Tai čia tipinė ruskė Ukrainos.
Si karta sutinku su komentaru, ne tik kad neatsakingai gydytojai Lietuvoje dirba, bet nera jokios meiles darbui ir jokio gailescio pacientui, empatijos ir adekvatyvaus gydymo plano.
Paprasčiausia pasikėlus geltonsnapė mergina, ta Natalija, kuri mano, kad viską galės sukurti pagal save. Deja…gyvenimas sudėlios viską savaip.
Apie tokias žiurkes net komentarų neverta rašyti,lauk iš lietuvos.
____Tuo metu ukrainiečiai ką nors nuolat kuria, bando sugalvoti, kaip mažiau dirbti, bet daugiau uždirbti”, – pastebėjimais dalinosi Natalija.
Ištraukėlė: ”„Pas mus galvojama apie žmogų, dirbama atsakingai, o Europoje – ne“, – dar vieną kategorišką išvadą padarė pabėgėlė.” O tai čia pas mus, tai kur? Pasižiūrėkit į Europos žemėlapį. Ar Ukraina yra ne Europoje? Patarimas ”autorei’ -atsiverskit Vikipediją. Pamatysite, kad minimas miestas rašomas ne Nikolajevas, Mikolajivas. Vargas vienas su jumis. Temnota.
Todėl kad jų didžioji dalis rusai….vien į foto pažiūrėjus, darosi aišku, bus nepatenkinta viskuo, juk visi privalo, o jie-ne….karas blogai, bet naudotis situacija tai jau ne corect….
Nei šis nei tas. Straipsnio ”autorė” bando pagal vienos moterytės įspūdžius uždėti štampą visai Europai ir tuo pačiu Lietuvai. Kiek lietuvių turi puikius darbus, gyvena nuosavuose namuose su šeimomis Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje. Ar tai merginai teko būti Šveicarijoje, Danijoje? Pamatyti kaip valstybės sprendžia medicinos, socialinius klausimus. Žargoniškai kalbant: kažkoks briedas.
Aš gryna lietuvė, bet lietuviais irgi nesužavėta. Daug bjaurių žmonių.
Ir viena iš jų jūs ponia.
Pradėk nesižavėti nuo savo šeimos .
Ir šiaip gaila, kad savo kelyje sutinki tik savęs vertus žmones.
Mano aplinkoje nuostabūs lietuviai
As taip pat
Dabar kaip tik turiu problemų sveikatos tai buvau privačiose ir valstyb.klinikose..na ką ..už pinigus gal mandagesni bet laiko ne labai daugiau skiria..užsiregistruoti tikrai daug greičiau galima o problemos spręsti iš esmes nelabai rūpi-mat ne sritis ir kreipkis pas kitą..
Nu tai,kad ps mus valstybe finansuoja privatu med. versla,nuo to kencia visi kas dirba valstybinese med įstaigose taip pat ir pacientai,nes medikai stengias dasidurti begdami ps privačius.Yra pavyzdžių,kad vaziuoja 50km padirba val ir vėl atgal 50km tai koks cia darbas
Nu netikiu as tais slavais.
kiekvienam savo marškiniai arčiau kūno, o apie mūsų mediciną pasakė tiesą: gydytojai, siekdami kuo daugiau uždirbti, dirba per 3-4 darbus, važinėdami turbūt sugaišta tiek laiko, kiek skiria pačiam darbui, tuo tarpu pacientai, lyg našlaičiai, priėmimo ir tyrimų laukia kone mėnesiais.