Pirmos instancijos teismas atmetė Kretingos vicemerės Vilijos Venckutės-Palaitienės skundą, kuriuo ji prašė iš savo buvusios darbovietės – Klaipėdos savivaldybės administracijos – priteisti beveik 15 tūkst. eurų turtinės žalos bei sumokėti už beveik 6 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų.

Vilija Venckutė-Palaitienė. Kretingos savivaldybės nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja po daugiau nei dvejus metus trukusio bylinėjimosi įrodė, jog vykdytos reorganizacijos metu jai nepagrįstai buvo pasiūlytos nelygiavertės pareigos, kurių atsisakius moteris buvo atleista. Taip pat V. Venckutė-Palaitienė įrodė, jog jos veiklą tuometinis administracijos direktorius Gintaras Neniškis įvertino netinkamai.

Du kartus iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nukeliavusią bylą galiausiai pralaimėjusi savivaldybė buvusiai darbuotojai turėjo sumokėti 12 mėnesių buvusios algos dydžio kompensaciją ir beveik 4000 eurų bylinėjimosi išlaidų (tuo metu vidutinis Klaipėdos savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo darbo užmokestis siekė 2850 eurų).

Dar kartą kreipdamasi į teismą buvusi Klaipėdos savivaldybės tarnautoja siekė, jog jai dar būtų atlyginta ir esą patirta žala, taip pat sumokėtos socialinio draudimo įmokos, užtikrinsiančios atitinkamą darbo stažą, nulemiantį būsimos pensijos dydį.

Moters advokatas Linas Žukauskas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vykusio posėdžio metu aiškino, kad tokia žada esą susidarė per du periodus. Vienas iš jų – nuo 2021 m. balandžio iki 2022-ųjų vasario pabaigos, kai jo klientė įsidarbino Kretingos rajono savivaldybėje. Per šį laikotarpį moteris Klaipėdos savivaldybėje esą būtų uždirbusi 17 508 eurus, bet kadangi tuo metu gavo socialinio draudimo išmokas, jų suma skaičiuojant žalą buvo atimta. Kitai žalos daliai skaičiuoti buvo pasirinktas periodas, kai V. Venckutė-Palaitienė dirbo Kretingoje rajono tarybos sekretore, bet gaudavo mažesnį atlyginimą nei dirbdama Klaipėdos savivaldybėje. Sudėjus viską esą ir gaunasi 14 662,45 Eur suma, kurią ir prašyta priteisti kaip „patirtą žalą negautų pajamų forma”.

Taip pat ieškinyje buvo prašoma priteisti 5 747,48 Eur socialinio draudimo įmokų „Sodrai”. Pasak advokato, tokios įmokos nebuvo mokamos už pusantrų metų laikotarpį, nebuvo priskaitomi jokie vadinamieji apskaitos vienetai, kurių vertė turės įtakos senatvės pensijos dydžiui.

L. Žukausko teigimu, jo klientė nekalta, kad byla buvo nagrinėjama taip ilgai, o teismas galiausiai priteisė tik 12 mėnesių dydžio kompensaciją, kaip numato Darbo kodeksas.

Savivaldybė savo atsiliepime dėstė, kad netektą darbo užmokestį V. Venckutei-Palaitienei jau kompensavo teismo priteistos ir išmokėtos piniginės sumos. Akcentuota ir aplinkybė, kad jei tarnautoja būtų sutikusi eiti jai pasiūlytas Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigas, ji būtų gavusi tokį patį darbo užmokestį kaip ir vadovaudama panaikintam skyriui.

Trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje buvęs „Sodros” Klaipėdos skyrius savo atsiliepime nurodė, kad V. Venckutė-Palaitienė neturi teisės reikšti tokį su juo susijusį netiesioginį ieškinį.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė konstatavo, kad neteisėto atleidimo iš tarnybos padarinių klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu bei jau yra įvykdytu teismo sprendimu.

„Esant tokiai aplinkybei vertintina, jog pareiškėjos teisė reikšti reikalavimus, susijusius su neteisėto jos atleidimo iš tarnybos padariniais, yra išnykusi”, – rašoma, sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti Kretingos vicemerės skundą dėl sumų priteisimo ir jai pačiai, ir „Sodrai”.

Savo atsiliepime savivaldybė prašė priteisi jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas samdant advokatą Gintarą Aleknavičių, tačiau teismas nusprendė, kad miesto valdžia šioje byloje galėjo išsiversti ir su savo turimu teisiniu personalu, tad toks prašymas buvo atmestas. Kokią sumą prašė priteisti savivaldybė teismo sprendime nerašoma.

Šis verdiktas dar gali būti skundžiamas LVAT.