Atkūrė XIII amžiaus kuršių karį

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija
Roberta Reliugaitė, „Atviros Klaipėdos" praktikantė
2023-07-06

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatyta XIII a. kuršių kario rekonstrukcija.

Atliekant rekonstrukciją didžiausias iššūkis buvo kalavijas, kol galiausiai reikiamą kraštotyrininkas Denisas Nikitenka pagal rankenos balno formos buoželę atpažino Pilies muziejuje, Frydricho poternoje.

„Tokių kalavijų Lietuvoje yra rasta vos trys ar keturi“, – teigia kraštotyrininkas.

Idėja atkurti vėlyvąjį kuršį jam kilo, kai 2018 metais archeologinėje ekspozicijoje pamatė rekonstruotą kalavijuočių ordino riterį.

„Tuomet nuėjau pas direktorių ir sakau direktoriui – kažkaip nesąžininga. Priešą rodom, o vietinį?“ – prisiminė D. Nikitenka, kaip muziejaus direktoriui dr. Jonui Geniui pasiūlė mintį atkurti vietinį kuršį.

Siekiant realizuoti idėją susidurta su tuo, kad buvo itin mažai mokslinės medžiagos, o paieškų laukas – labai ribotas, nes D. Nikitenka norėjo atkurti būtent XIII a. Klaipėdos kuršį.

Nė viename kape nėra rasta visų reikalingų daiktų rekonstrukcijai, tad buvo komplektuojami radiniai iš Joniškės, Slengių, Bandužių kapinynų.

Pasak Beno Šimkaus, kuršių istorijos klubo „Pilsots“ lyderio, įvairūs niuansai, tokie kaip ornamentika, smulkios detalės, atskiria kuršius iš bendro kultūrinio katilo.

„Yra savotiškų genties vizitinių kortelių“, – sakė B. Šimkus.

B. Šimkus pasidalino, kad kalavijo makštis buvo gaminta net tris kartus. To priežastis – patį kalaviją rekonstravo vienas žmogus, o makštį – kitas.

„Makštį padaręs vienas žmogus laukė kalavijo. Viskas buvo daroma žiemą. Drėgmė įtakojo, kadangi čia yra labai plona mediena, viduje yra įdėtas kailis“, – rekonstrukcijos niuansais dalinosi B. Šimkus.

„Žmonėms dažnai sunku įsivaizduoti, kaip tie kuršiai atrodė. Net muziejininkė, kuri pamatė rekonstruotą kuršį, klausė „o tai ką, jie tiek geležies turėjo, tiek spalvų turėjo?“ – pasakojo D. Nikitenka.

Pasak jo, natūralu, kad žmonėms kyla tokių klausimų – vis dar trūksta pažinties su kuršių gentimi. Paprastai apie kuršius galvojama kaip apie varganus gyventojus, kurie su medine ietimi bandydavo nukauti priešus. D. Nikitenkos teigimu, tokie stereotipai atėjo iš sovietmečio – istorijos pamokų metu niekas nepasakojo, kad kuršiai nebuvo skurdūs.

Prie šios rekonstrukcijos prisidėjo 11 žmonių. Darbai vyko pusantrų metų. Jų rezultatą dabar nuolat galės matyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Svarbu, Uostas ir jūra

Ramųjį vandenyną šturmuos „Kuršis“

Iki šiol nieko neatliktą žygį – nuplaukti 12 000 kilometrų nuo Kalifornijos (JAV) iki Brisbano (Australija) irkline valtimi – pasiryžęs ...
2024-05-16
Skaityti daugiau

Regionas

Kuršių gentis lankysis Jono Šliūpo muziejuje

Gegužės 4 d., šeštadienį, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia atsukti istorinį laikmetį ir nusikelti į mūsų protėvių VIII–XI a. ...
2024-04-29
Skaityti daugiau

Regionas

Kviečia į naktinį žygį kuršių praeities labirintais

Palangos Jono Šliūpo muziejus tęsia renginių, aktualizuojančių kuršių kultūros palikimą, ciklą, kuris skirtas šiuo metu veikiančiai vieno eksponato parodai „Subtili ...
2024-04-08
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This